Naujienos


Susitikimas su Marijampolės susivienijimo “Sodai” nariais

2019 m. lapkričio 30 d. Marijampolės savivaldybėje buvo surengtas Marijampolės susivienijimo “Sodai” narių pasitarimas – seminaras, kuriame dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis, Lietuvos sodininkų draugijos atstovai: pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir prezidiumo narė Zita Kazlovskienė, Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr. juristė Ilona Rastenytė. Pasitarimą – seminarą organizavo ir vedė Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Jokimaitis.
Draugijos pirmininkas R. Vaitekūnas informavo sodininkus apie pastaruoju metu priimtus LR Vyriausybės nutarimus dėl sodininkų bendrijose esančių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų sąvokos praplėtimo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo ir sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise tvarkos, sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo svarstymo Seime situacijos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis painformavo apie sodininkų bendrijų kelių priežiūrą, atliekų tvarkymo ypatumus bei kitais sodininkų bendrijų aktualiais klausimais.
Z. Kazlovskienė ir I. Rastenytė atsakė į susirinkusiųjų klausimus dėl sodininkų bendrijų narių susirinkimų sušaukimo tvarkos, sodininkų bendrijų įstatymo ir bendrijų įstatų vykdymo, mokesčių rinkimų, darbo su skolininkais ir kt.
Draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Jokimaitis


Raseiniai šventė Lietuvos sodininkų draugijos 60-metį

2019 m. spalio 18 d. Raseinių rajono susivienijimas “Sodai” pažymėjo Lietuvos sodininkų draugijos 60 metų sukaktį. Renginyje dalyvavo visų susivienijimo narių – sodininkų bendrijų atstovai. Geriausi bendrijų vadovai ir sodininkai buvo apdovanoti Lietuvos sodininkų draugijos ir susivienijimo padėkos raštais.
Renginio dalyvius sveikino Raseinių rajono vicemeras Kęstutis Užemeckas ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas. Koncertavo Ariogalos sodininkų bendrijos “Dubysa” ir miesto jungtinis muzikos ansamblis, šoko Raseinių rajono trečiojo amžiaus universiteto kolektyvas, kuris į šokių sūkurį įtraukė ir kitus renginio dalyvius. Išmoningai renginį organizavo ir jam vadovavo Raseinių susivienijimo pirmininkė Ona Babonienė.
Sodininkai ir svečiai nuotaikingai bendravo ir skirstėsi susitelkę ir toliau puoselėti geras sodininkų tradicijas.

 


Lietuvos sodininkų draugija paminėjo 60 metų

2019 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto patalpose (Babtai, Kauno r.) Lietuvos sodininkų draugijos nariai iš visos šalies paminėjo savo organizacijos įsteigimo jubiliejų. Sodininkus pagerbė LR Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Užemeckas.
Įžanginį žodį tarė Draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas, pastebėjęs kokį nelengvą, bet įdomų kelią nukeliavo draugija. Sodininkystės pradininkams teko sunkumai kuriantis ir įtvirtinant savo teises. Buvo paminėtos visų Draugijai vadovavusių pirmininkų pavardės. Tai – Jonas Kriaučiūnas, Pranas Svetika, Bronius Leščinskas, Romas Vosylius, Vytautas Einoris, Romas Petruškevičius, Vladislovas Butkevičius ir Aloyzas Burba.
Visų sodininkų, išėjusių amžinybėn šviesus atminimas šventės dalyvių buvo pagerbtas tylos minute.
Gyvenimas tęsiasi, sodininkų bendruomenė nusiteikusi optimistiškai, nežiūrint kai kurių sunkumų. Šviesesniu rytojumi leidžia tikėtis kai kurie LR Vyriausybės nutarimai dėl galimybės perduoti sodininkų bendrijų kelius (gatves) savivaldybėms patikėjimo teise. Šiais metais pradėtas sodininkų bendrijų gatvių inventorizavimo ir priežiūros finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Šiuo metu sodininkų bendruomenė laukia LR Seime svarstomų Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimų.
Deja, turime ir neprietelių valdžios institucijose, pirmiausiai Aplinkos ministerija su ministru Kęstučiu Mažeika priekyje, kuriam sodininkų bendrijos kaip rakštis minkštoje vietoje. Nežiūrint pasitaikančių realių ir dirbtinų sunkumų Draugija nusiteikusi kovoti už savo teisėtus interesus grąžinant Lietuvos kraštovaizdį, gerinant ten gyvenančių žmonių gyvenimo ir poilsio sąlygas.
Šventės dalyvius su savo ruošiamos disertacijos fragmentais supažindino Vilniaus universiteto doktorantas Matas Šiupšinskas. Šis jaunas mokslininkas rengia mokslinį darbą Lietuvos kolektyvinės sodininkystės raidos tematika. Jis pažymėjo, kad sodininkystės mėgėjai entuziastai praėjo įvairių išbandymų etapus, daugeliu atveju visokius draudimus ir apribojimus. Reta Lietuvos šeima iš kartos į kartą nėra patyrusi mėgėjiškos sodininkystės išbandymų. Pranešėjas akcentavo, kad didžiausias sodininkystės fenomeno veiksnys – žmonės, kurie savo darbu, lėšomis sukūrė grožio oazes šalyje, augino ekologinę žemės ūkio produkciją, gerino savo gyvenimo ir poilsio sąlygas, tapo daugiau visuomeniški.
Jubiliejinės šventės dalyvius sveikino LR Seimo narės Asta Kubilienė ir Vida Ačienė. Jos pažadėjo dėti visas pastangas, kad sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai būtų priimti. Pasveikino visą sodininkų bendruomenę su švente, palinkėjo visokeriopos sėkmės ateityje.
Sveikinimus ir palinkėjimus išsakė Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Užemeckas, Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Vitalistas Jokimaitis, Ukmergės sodininkų susivienijimo pirmininkas Julius Kazėnas, Vilniaus miesto sodininkų bendrijos “Medicinos darbuotojų” pirmininkas Vidmantas Boleslovas Navickas, Kretingos sodininkų bendrijų atstovai.
Renginio metu Lietuvos sodininkų draugijos Garbės nario vardai suteikti Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkui Pranciškui Vitalistui Jokimaičiui, Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkei Onai Babonienei, Ukmergės sodininkų bendrijos “Pušelė” pirmininkei Tivanai Baranovienei, Vilniaus sodininkų bendrijos “Dobilas” pirmininkui Petrui Algimantui Pumpučiui, Draugijos prezidiumo narei Zitai Kazlovskienei. Visi jie nusipelnė apdovanojimų už ilgų dešimtmečių stropų organizacinį darbą sodininkų bendruomenės labui.
40 daugiausiai nusipelniusių sodininkų bendrijų vadovų ir eilinių sodininkų buvo įteikti Draugijos padėkos raštai.
Šventės dalyvius gražiai pasveikino Trakų r. muzikinis – vokalinis ansamblis “Ratilai”. Ilgai bendravome su muzika, šokiais, dainomis. Išsiskirstėme su šypsenomis veiduose ir su didesniu noru bendrauti ir puoselėti, ir tęsti sodininkų veiklą bei bendruomeniškumą.
Renginio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriui Dr. Audriui Sasnauskui ir mokslo darbuotojai Dr. Editai Dambrauskienei už sudarytas puikias sąlygas mums švęsti Draugijos jubiliejų.
Lietuvos sodininkų draugija

SUSITIKIMAS SU ALYTAUS SUSIVIENIJIMO “SODAI” BENDRUOMENE

2019 m. rugpjūčio 8 d. kartu su LSD prezidiumo nare Z. Kazlovskiene bei Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr. juriste I. Rastenyte Alytuje susitikome su Alytaus susivienijimo “Sodai” nariais. Susitikime dalyvavo Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, vadovaujantys savivaldybės darbuotojai. Aptarėme sodininkų bendruomenės aktualijas: gatvių būklę ir perspektyvas, atliekų tvarkymą, valstybinės žemės išpirkimo ir kitus klausimus.

Reikia pažymėti, kad Alytaus raj. savivaldybės meras bei kiti darbuotojai geranoriškai ketina bendrauti su sodininkais ir jiems visokeriopai padėti. Mes patarėme sodininkų bendrijų ir savivaldybės vadovams veikti aktyviai gaunant finansinę paramą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, numatant dalinį finansavimą ir iš rajono savivaldybės biudžeto.

Kartu su sodininkais aptarėme bendrijų vidaus darbo organizavimo problemas: ne bendrijos narių mokesčiai, sąskaitų išrašymas, pajamų -išlaidų sąmatų sudarymas ir kt. Susitikimo rezultatais likome patenkinti. Palinkėjome alytiškiams gražių tarpusavio santykių.

 

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas


 

SODININKŲ BENDRUOMENĖS RŪPESČIAI IR LŪKESČIAI

 

Lietuvos sodininkų bendruomenė, bene skaitlingiausia nevyriausybinė organizacija, kurios gretose apie 220 tūkst. žmonių. Jeigu skaičiuoti ir šeimos narius, būtų kas šeštas Lietuvos gyventojas. Sodininkai savo veikloje perėjo “ugnį ir vandenį” tikrąja ta žodžio prasme. Visais laikais buvo daugiau valdžios draudimų negu skatinamųjų priemonių. Lietuvos žmonių meilė žemei, gamtai įveikia visus sunkumus. Kiekvienas laikmetis mums siūlė savas problemas. Visais laikais susidurdamas su rūpesčiais žmogus viliasi sulaukti geresnio likimo. Jo psichologija siejama su lūkesčiais. Rūpesčių ir lūkesčių pusiausvyra turėtų būti pastarųjų naudai. Ar šiuo metu taip yra?

Po to, kai 2019 metais gegužės mėnesį buvau išrinktas Lietuvos sodininkų draugijos (Draugijos) pirmininku, kartu su Draugijos bendradarbiais teko lankytis Šiaulių, Telšių, Kretingos, Ukmergės sodininkų susivienijimuose, dalyvauti ataskaitiniuose susirinkimuose, susitikti su savivaldybių vadovais. Skirtinguose susivienijimuose skirtingas vaizdelis. Labai daug priklauso nuo vadovų veiklumo, kompetencijos, bendravimo su savo nariais bei savivaldybių atsakingais darbuotojais. Draugijos veikla turi būti nukreipta į metodinę – organizacinę veiklą susivienijimuose, tampresnius kontaktus su savivaldybių asociacija, atskiromis savivaldybėmis sprendžiant sodininkų klausimus. Pastaruoju metu vis didesne problema tampa sodininkų bendrijų vadovų išrinkimas. Jeigu į LR Simo nario kiekvieną vietą pretenduoja po 10 kandidatų, tai į visuomeninės organizacijos vadovus pretendentų randasi menkai. Viena iš priežasčių yra ir valdžios institucijų požiūris į pačių organizacijų vaidmenį valstybės gyvenime. Teoriškai agituojama už aktyvią bendruomeninę veiklą, o praktiškai tą sunku įžvelgti.

Akivaizdus tam pavyzdys LR Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų svarstymas LR Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Seimo nariai A. Salamakinas, L. Balsys, K. Mažeika (kartu ir Aplinkos ministras) neįžvelgia sodininkų bendrijų veiklos esmės ir prasmės. Diletantiškai mojuoja rinkėjų suteiktais įgaliojimais. Antra vertus, kas gali paneigti neaiškaus turinio lobizmo pasireiškimus.

Sodininkų bendruomenės stiprioji pusė – kuo didesnis vieningumas, savo teisėtų interesų ir lūkesčių gynimas. Kai kuriuose susivienijimuose entuziazmas slopsta, neatsiranda naujų lyderių, kuriais patikėtų žmonės. Į Draugiją kreipiasi atskiros sodininkų bendrijos iš regionų, kur susivienijimai sunyko arba merdi (Panevėžio, Šiaulių apskritys). Vienišos bendrijos be rimto organizacinio susivienijimų darbo savo tikslų nepasieks. Mano manymu, nenormalu, kad Lietuvoje įregistruotos 4 atskiros sodininkų organizacijos veikiančios savarankiškai (Lietuvos sodininkų draugija, Kauno susivienijimas “Sodai”, Kauno rajone įregistruota “Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija” ir Sodininkų bendrijų asociacija Vakarai). Veikiame kaip Krylovo pasakėčios personažai. Valdžios žmonės dažnai klausia, kodėl esame ne vieningi. Negaliu įvardinti tikrų priežasčių. Galbūt, praeityje suveikė asmeninės ar kitos ambicijos. Tikslai lyg ir visų vienodi. Kviesčiau visus rimtai pagalvoti apie jungimąsi po viena vėliava – Lietuvos sodininkų draugijos. Visiems užtektų vietos ir galimybių realizuoti savo siekius. Manau, rezultatai pasijustų greitai. LSD durys visiems atviros, suteikiame paramą, konsultacijas ir ne nariams, padedame atnaujinti bendrijų įstatus, surengti susirinkimus, suteikiame informaciją apie naujausius pasikeitimus ir sodininkų galimybes.

LR Vyriausybė ne be mūsų iniciatyvos priėmė keletą nutarimų dėl sodininkų bendrijose esančių įsiterpusių sklypų sampratos, bendrijose esančių gatvių perdavimo savivaldybėms, šių gatvių inventorizavimo, priežiūros finansavimo tvarkos. Ruošiami nutarimai įstatymų pakeitimams dėl galimybės sodininkams, kurie savalaikiai nesugebėjo dėl įvairių priežasčių privatizuoti sklypus, tai padaryti iki 2021 m. Visiems bendrijų vadovams būtina gerai susipažinti su šiais norminiais dokumentais. Reikės nemažai pastangų juos realizuoti bendraujant su savivaldybėmis. Gaila, kad LR Seime jau pusantrų metų svarstomi (greičiau “marinuojami” to paties dabartinio Aplinkos ministro K. Mažeikos pastangomis ar neveikimu) LR Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai neatsiejamai susiję su jau minėtais Vyriausybės priimtais nutarimais, todėl vieni be kitų yra pakibę ore.

Dabar pats geriausias metas veikti. Artėja savivaldybių kitų metų biudžetų svarstymai ir tvirtinimai. Reikia įtakoti savivaldybių tarybų narius, kad biudžetuose atsirastų lėšų ir sodininkų bendrijų infrastruktūros gerinimui. Bendrijos turėtų teikti paraiškas savivaldybėms dėl gatvių sąrašų tvirtinimo ir jų perdavimo savivaldybėms, priminti savivaldybių atsakingiems darbuotojams, kad pastarieji teiktų paraiškas Kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos dėl lėšų skyrimo bendrijų gatvių tvarkymui 2020 metais.

Taigi, dar nenuėmus išauginto derliaus, jau reikia galvoti, kaip gyvensime kitais metais. Labiau organizuotos, vieningos sodininkų bendrijos ir susivienijimai pasieks daugiau, pagerins savo gyvenimo ir poilsio sąlygas.

Gerbiami kolegos, linkiu visiems, kad nūdienos rūpesčiai neužgožtų ateities lūkesčių. Lietuvos sodininkų draugija pasirengusi išvien su visais savo nariais (ir ne nariais) siekti optimalaus rezultato.

 

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas

 


APSILANKĖME ŠIAULIUOSE IR TELŠIUOSE

2019 m. gegužės 22 d. LSD pirmininkas R. Vaitekūnas, LSD prezidiumo narė Z. Kazlovskienė ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr.juristė I. Rastenytė buvo išvykę į Šiaulius ir Telšius. Šiaulių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su meru A. Bezaru, administracijos vadovais. Susitikime konstruktyviai buvo aptarti sodininkams rūpimi klausimai: sodininkų bendrijų gatvių priežiūros, statybų problemos. Susitikime dalyvavo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys V. Guzaitis. Tikimės, kad Šiaulių sodininkų bendruomenės bendravimas su vietos valdžia taps intensyvesnis ir duos abipusės naudos.

Telšių susivienijimo “Sodai” ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime dalyvavo rajono meras K. Gusarovas, statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Lukauskas. Susirinkime aktyviai dalyvavo  sodininkų bendrijų vadovai ir gėlininkai. Buvo išsakyta nemažai pageidavimų savivaldybės vadovams. Susirinkimo dalyvius R. Vaitekūnas supažindino su sodininkams aktualiais klausimais, kuriuos pastaruoju metu nagrinėja LR Seimas ir Vyriausybė.

Susirinkimas išrinkto Susivienijimo pirmininkę D. Dužinskienę ir valdybą. Linkime Telšių sodininkų bendruomenei aktyvios veiklos.


LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA IŠSIRINKO NAUJĄ PIRMININKĄ

2019 m. balandžio 30 d. įvyko LSD ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Draugijos pirmininkas Aloyzas Burba apžvelgė nuveiktus darbus per paskutinius metus. Susirinkimas patvirtino revizoriaus ataskaitą, pajamų – išlaidų sąmatą.

Susirinkimas išrinko draugijos prezidiumą. A. Burbai atsisakius kandidatuoti į prezidiumo narius, jais išrinkti:

  1. Fabijonas Delinda (Alytaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)
  2. Ona Babonienė (Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkė)
  3. Tivana Baranovienė (Ukmergės r. SB “Pušelė” valdybos pirmininkė)
  4. Zita Kazlovskienė (Draugijos narė)
  5. Romasis Vaitekūnas (Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)

Draugijos pirmininku, prezidiumo pirmininku išrinktas Romasis Vaitekūnas (2019 m. gegužės 13 d. pirmininkas ir prezidiumo nariai įregistruoti Juridinių asmenų registre).

Draugijos ir jos valdymo organo laukia nemenki iššūkiai. Būtina stiprinti esamą Draugijos sudėtį bei ją plėtoti. Vyksta ataskaitiniai susirinkimai sodininkų bendrijose. Rajoniniai susivienijimai ir Draugija turi metodiškai padėti bendrijoms, organizuoti seminarus. Reikia stiprinti ryšius su savivaldybėmis. Draugijos ir jos valdymo organo rūpestis – mūsų teisinės bazės stiprinimas, sodininkų bendruomenei aktualių klausimų protegavimas savivaldybėse, ministerijose ir Vyriausybėje.

Labai svarbi veiklos kryptis – respublikos sodininkų bendruomenės stiprinimas ir telkimas. Išskaidytos, pavienės pastangos rezultatų neduos. Asmeninės ambicijos neturėtų užgožti visuomeninių interesų. Lietuvos sodininkų bendruomenė gausi, turi savo įstatymą, kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius jos santykius. Maksimaliai reikia tai išnaudoti.

Mūsų veikla galėtų būti daugiau nušviečiama socialiniuose tinkluose.

Savo veikloje planuoju lankytis ir aptarti esamą padėtį regionų susivienijimuose. Mažai aktyvumo sodininkų bendruomenės veikloje Šiaulių, Kretingos regionuose. Dabartiniame  savo organizacijos formate galima veikti aktyviai ir nuveikti daug naudingų darbų. Labai daug priklauso nuo lyderių. Aktyvūs sodininkai neturėtų kuklintis, o imtis organizacinių žingsnių ten, kur neveiklūs valdymo organai, metų metais nevyksta susirinkimai, nerenkami valdymo organai, pastarųjų veikla neskaidri.

Turime dėkoti aktyviems sodininkų bendruomenės vedliams už jų nelengvą, nedėkingą, mažai vertinamą veiklą. Antra vertus, ši veikla yra visų mūsų labui, gerinant gyvenimo ir poilsio sąlygas, gražiais darbais puošiant kraštą.

Praktika rodo, kad kai kurių savivaldybių administracijos nenoriai gilinasi į sodininkų problemas. Naujausias pavyzdys, savivaldybių pasyvus darbas dėl 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo paskirstymo. Tik 27 savivaldybės iš 60 pateikė paraiškas sodininkų bendrijų kelių priežiūrai, remontui. LR Vyriausybė patvirtino 2019 m. šiam tikslui 3 756,1 mln. eurų. 2020 m. kelių finansavimui savivaldybės iki 2019 m. pabaigos turi teikti paraiškas kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Regioniniai sodininkų susivienijimai, sodininkų bendrijos turi būti aktyvūs raginant savivaldybes laiku teikti paraiškas. Visos savivaldybės privalo patvirtinti savo teritorijose esančių gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) sąrašus. Savo biudžetuose savivaldybės turi numatyti lėšas mūsų kelių priežiūrai (santykių 70 proc. iš kelių priežiūros ir plėtros programos ir 30 proc. iš savivaldybių). Kvieskite į savo susirinkimus vietos savivaldos atsakingus pareigūnus, teikite klausimus ir siūlymus dėl infrastruktūros plėtros sodininkų bendrijose. Procesams pagreitinti kaupkite ir savo lėšas.

Su prasidedančios vasaros palinkėjimais

 

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos Pirmininkas Romasis Vaitekūnas


KĄ SAKOT, GĖLĖS UKMERGĖS ?

IMG_1392Tai pavadinimas puikaus, gausiai iliustruoto leidinio apie Lietuvos sodininkų draugijos narį – Ukmergės gėlininkų draugiją, jos penkiasdešimtmečio proga. Ir niekas geriau neapibudins Ukmergės gėlininkų, kaip citata iš šios knygos: „Ukmergės gėlininkų draugija gyvuoja jau pusšimtį metų. Per šį laiką keitėsi jos pavadinimas, nariai, skirtingi laikotarpiai formavo skirtingus uždavinius ir lūkesčius. Tačiau vienintelis gėlininkų tikslas, subūręs juos draugėn ir vienijantis iki šiol – mylėti ir puoselėti gėles – žemės stebuklą, puošti jomis savo ir kitų namus, langus, takelius, sušildant žmonių širdis ir parodant, jog su trapiu ir tyru gamtos grožiu atkeliauja laimė. O Ukmergė, ko gero, nebūtų tokia daili ir dėl savo nuostabių sodybų žinoma visoje šalyje, jei ne gėlininkų pastangos kurti gražią kasdienybę“.

IMG_1378Būtent kasdieniško grožio paieškoms ir buvo skirtas Ukmergės gėlininkų draugijos šis metais organizuotas „Gražiausios ir geriausiai tvarkomos sodybos konkursas“. Nežiūrint į tai, kad Ukmergės gėlininkų draugija dabar jungia tik 96 narius, tai labai aktyvių gėlių mylėtojų organizacija. Gėlininkai organizuoja apžiūras, konkursus, daug keliauja, dalyvauja įvairiose respublikinėse ar gimtosios savivaldybės organizuojamose šventėse ir renginiuose, savo išaugintomis gėlėmis puošia sodų sklypelius bei sodybas.

IMG_1391Pakvietimu dalyvauti sodybų apžiūroje labai apsidžiaugiau, nes tai puiki proga susipažinti su LSD nario veikla ir, aišku, pasigrožėti puikiai tvarkomomis sodybomis. Tokių apžiūrų metu visada pakeri tai, kad sodybų, tame tarpe ir mėgėjiškų sodų sklypelių, niekas specialiai nepuošia apžiūroms – žmonės tiesiog kuria grožį ir tarp jo gyvena. Tokių apžiūrų metu visada galima „pavogti“ idėją – pamatyti, kaip išradingai galima papuošti neišvaizdžią kaimyno ūkinio pastato sieną ant tavo sklypo ribos, kaip išryškinti augalų blogai nuaugusias šakas ar stiebus, paverčiant tai puošybos elementu, ir dar daug netikėtų sprendimų.

IMG_1381Sodybų apžiūros komisija dirbo labai atsakingai, tuo labiau, kad Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkės Zinaidos Zarankienės žodžiais, parašytais jau minėtoje knygoje „Mūsų gėlininkai – jau vyresni nei vidutinio amžiaus, todėl žmonės jautrūs, visiems svarbi teisybė“. Tai, kad jie jautrūs grožiui, tikrai pastebėjome lankydami sodybas. Komisija buvo priimta labai šiltai, šeimininkai nuoširdžiai aprodė visus išpuoselėtų sodybų kampelius, aiškino apie mus nustebinusių augalų auginimą, dauginimą, priežiūrą. Kelių sodybų šeimininkės svečius pasitiko apsirėdę tautiniais rūbais, primindamos, kad šie metai paskelbti etnografinių regionų metais.

IMG_1370

IMG_1368

IMG_1397

IMG_1366

IMG_1376IMG_1386

Komisijai teko sunkus uždavinys išrinkti geriausias sodybas iš geriausių. Nugalėtojais tapo:

Aldona ir Vincas Juzakėnai bei Eugenija ir Stasys Margevičiai – už išradingiausiai ir gražiausiai naujais motyvais papildytą sodybą.

Valė Pranckevičienė – už grožio puoselėjimą mažoje erdvėje.

IMG_1393Ramunė Gelbauskienė – už šlaitinio reljefo sumanų apželdinimą gausia gėlių kolekcija.

Zinaida ir Rimantas Zarankos – už kaimiško stiliaus sodybą su įvairios augmenijos elementais.

IMG_1375Vilma Šerelienė – už meilę gamtos grožiui ir miesto aplinkos tvarkymą.

Verutė Stankevičienė – už sodybos augalijos puoselėjimo ilgaamžiškumą.

Janina ir Romas Verbickai – už dekoratyvumą ir šeimininkų dosnumą ūkininko sodyboje.

IMG_1401IMG_1382IMG_1396Gėlininkai (8)Iškilminga nugalėtojų pagerbimo šventė vyko rugsėjo 30 d. Ukmergės kultūros centre. Svečius pasitiko gėlininkų paruošta paroda, kurioje puikavosi iš augalų, vaisių ir daržovių sukurti eksponatai. Iškilmingą posėdį pradėjusi Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkė Zinaida Zarankienė trumpai priminė garbingą Draugijos istoriją, prisiminė reikšmingiausius gėlininkų darbus šaliai ir miestui, padėkojo visiems nariams už pasiaukojantį darbą, apdovanojo labiausiai draugijai nusipelniusius narius. Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė pasidžiaugė gėlininkų darbais, jų aktyviu dalyvavimu Ukmergės renginiuose, apdovanojo konkurso dalyvius ir aktyviausius draugijos narius.

Gėlininkai (14)Lietuvos sodininkų draugijos vardu pasveikinau LSD narį, suorganizavus tokį puikų konkursą. Pasidžiaugėme, kad tarp LSD narių sodininkų organizacijų turime vienintelę gėlininkų draugiją, kuri primena metus, kai LSD jungė sodininkus, gėlininkus bei bitininkus. Apdovanojome jau paminėtus konkurso nugalėtojus LSD padėkos raštais ir dovanomis, kurias skyrė Maxima. UAB Maxima vykdo programą „Mums rūpi“, kurios metu remia bendruomenių projektus ir kitas iniciatyvas. Įmonė yra aktyvi visuomenės gyvenimo dalyvė, siekianti būti patikima ir atsakinga bendrove, natūraliai įsiliejančia į vietos bendruomenės gyvenimą. LSD padėkos raštais apdovanojome ir aktyviausias gėlininkes, ypač prisidėjusias prie šio konkurso organizavimo: Marytę Viliūnienę, Lionę Strumilienę ir Genę Šimkūnienę.

Gėlininkai (2)Gėlininkai (6)Gėlininkai (1)

Gėlininkai (3)Mums teko maloni pareiga perduoti sveikinimus nuo žurnalo „Sodo spalvos“ vyriausiosios redaktorės Danguolės Stundžaitės, kuri irgi dalyvavo apžiūroje, bet negalėjo atvykti į iškilmes. Geriausiai D. Stundžaitės įvertintos sodybos buvo apdovanotos „Sodo spalvų“ prenumerata, visi dalyviai gavo dovanų po šviežią žurnalo numerį. Perdavėme taip pat pažadą apie Ukmergės gėlininkų sodybas atspausdinti straipsnį žurnale „Sodo spalvos“.

Gėlininkai (17)Gėlininkai (13)

Raginame ir kitus Lietuvos sodininkų draugijos narius kviesti į savo renginius kitus Draugijos narius, bendraujant skleisti žinias apie gerąsias iniciatyvas ir keistis gerąja patirtimi. Sėkmės visiems.

(A. Burbos nuotraukos iš Ukmergės gėlininkų sodybų apžiūros ir „Ukmergės žinių“ žurnalistės Vaidotės Šantarienės nuotraukos iš šios apžiūros nugalėtojų pagerbimo šventės)

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba