Naujienos

DRAUGIJOS NARIŲ ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS

2020 m. liepos 16 d. įvyko Lietuvos sodininkų draugijos narių ataskaitinis susirinkimas.
Susirinkimas išklausė ir pritarė draugijos 2019 m. veiklos ataskaitai, patvirtino revizoriaus patikrinimo išvadoms, 2019 m. finansinių rinkinių ataskaitą, 2020 m.pajamų-išlaidų sąmatą, draugijos 2020 m. veiklos planą.
Susirinkime apsvarstyti aktualūs sodininkams klausimai: sodininkų bendrijų gatvių perdavimas savivaldybėms, sodininkų susivienijimų santykiai su savivaldybėmis, žiniasklaida, metodinė parama sodininkų bendrijoms.
LSD susirinkime dalyvavo LR Seimo narė Asta Kubilienė, kuri Seime
ir kitose valdžios institucijose aktyviai remia sodininkus.

Draugijos pirmininkas


BENDRIJOS NARIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS NESUŠAUKUS SUSIRINKIMO

(AKTUALU KARANTINO METU)

Mūsų nariams kyla klausimų dėl susirinkimų sušaukimo dabartinėmis karantino sąlygomis. Sodininkų bendrijoms, kurių finansiniai metai baigėsi kartu su kalendoriniais metais, t.y. gruodžio 31 d., pagal Sodininkų bendrijų įstatymą susirinkimus reikia sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius, t.y. iki gegužės 1 d.

Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 8 d. įtvirtinta nuostata: Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Informuojame, kad šia nuostata negalės pasinaudoti tos bendrijos, kurių įstatuose nėra įtvirtinta balsavimo raštu tvarkos (išankstinio balsavimo tvarka netinka), t.y. senuose įstatuose nuo 1991 m. iki 2008 m. imtinai ši tvarka nebuvo numatyta, tik nuo 2009 m. (priėmus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus) atsirado tokia tvarka. Todėl tos bendrijos, kurių įstatai yra patvirtinti iki 2009 m., pravesti balsavimo raštu negalės, o turės laukti, kol pasibaigs karantinas.

Visos kitos bendrijos, kurių įstatai patvirtinti nuo 2009 m. šia tvarka jau gali pasinaudoti (atidžiai perskaitykite skyrių „Bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo tvarka“, kuriame bus numatyta ir balsavimo raštu, nesušaukus narių susirinkimo vykdymo tvarka).

Pastaba: Įstatymas nereikalauja balsavimo raštu daryti visais tradiciniais susirinkimo klausimais. Pvz. Bendrijos gali organizuoti balsavimą raštu vienu darbotvarkės klausimu (pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas ar pan., kad nesustotų bendrijos veikla). Pasibaigus karantinui bus galima organizuoti įprastinius susirinkimus, kuriuose apsvarstysite likusius klausimus.

Toliau aptarsime bendrai, kaip yra vykdomas balsavimas raštu.

 

Kadangi skirtingais metais (nuo 2009 m. iki 2019 m.) patvirtintuose bendrijų įstatuose yra numatytos skirtingos balsavimo raštu tvarkos, prašome laikytis Jūsų įstatuose numatytos balsavimo raštu tvarkos ir bendrosios susirinkimų sušaukimo tvarkos (kas liečia apie paskelbimą):

  • Norint sukviesti bet kokį bendrijos narių susirinkimą, visų pirma bendrijos valdymo organas (valdyba ar vienasmenis Bendrijos pirmininkas) turi priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo, šiuo atveju reikia priimti sprendimą dėl balsavimo raštu. Bendrijos valdyba gali sušaukti nuotolinį valdybos posėdį (per elektronines priemones, ar apklausos būdu).

 

  • Kai jau yra priimtas valdymo organo sprendimas dėl balsavimo raštu nesušaukus susirinkimo, apie balsavimą raštu turite informuoti savo bendrijos narius Jūsų įstatuose nustatyta tvarka (pastaba: ta pati informavimo tvarka kaip ir šaukiant susirinkimus), t.y. pranešimai (el. paštu, paštu), skelbimai (skelbimų lentose, laikraščiuose, savivaldybės internetiniame puslapyje ir kt.) apie rengiamą balsavimą išsiunčiami/paskelbiami/pakabinami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios.

 

  • Pranešime apie rengiamą balsavimą raštu turi būti nurodyta:
    1. organizatorius: sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas, kontaktinis asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už balsavimo organizavimą;
    2. svarstomas klausimas (klausimai);
    3. kur ir kaip bus galima susipažinti su svarstomų klausimų sprendimo projektais

(pavyzdžiui, bus paskelbiama bendrijos interneto svetainėje, išsiunčiama kartu su balsavimo raštu biuleteniu ir pan.);

  1. balsavimo pradžios ir pabaigos data (14 dienų terminas, pavyzdžiui balsavimo pradžia balandžio 14 d. pabaiga balandžio 28 d.)

Pastaba: jei vis dėlto balsavimas raštu neįvyktų (Balsavimas raštu laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino grąžintų ar perduotų ir pripažintų galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už  2/3 visų Bendrijos narių), numatykite pakartotinio balsavimo pradžios ir pabaigos datas (pradžios data turi būti ne ankstesnė kaip po 14 kalendorinių dienų, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui);

  1. biuletenio grąžinimo organizatoriui vieta ir būdai (kokie yra numatyti Jūsų įstatuose).

 

  • Bendrijos valdymo organas paruošia balsavimo raštu biuletenius (priedas Nr. 1), kitą informaciją, kuri bus reikalinga pildant biuletenius (ataskaitos, dokumentų projektai ir pan.).

 

  • Balsavimo biuleteniai yra įteikiami/išsiunčiami bendrijos nariams Jūsų įstatuose numatytais būdais.

 

  • 14 dienų laukiama grįžtant užpildytų biuletenių.

 

  • Balsavimo raštu rezultatus apibendrina bendrijos valdymo organo patvirtinta balsų skaičiavimo komisija, sudaryta iš Bendrijos narių atstovų (ne mažiau kaip 3 asmenys) (siūlome, priimant sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo raštu, pasitvirtinti balsų skaičiavimo komisiją).
  • Balsų skaičiavimo komisija surašo protokolą (priedas Nr.2), kurį vėliau patvirtina Bendrijos valdymo organas.

Atkreipiame dėmesį į svarbų reikalavimą, numatytą Sodininkų bendrijų įstatyme. Įstatymo 16 str. 12 d. įtvirtinta “Sprendimai priimami, balsuojant raštu, nesušaukus susirinkimo yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių.” Vadinasi, balsavimo raštu tvarka yra griežtesnė, norint priimti sprendimus, būtina, kad už sprendimą balsuotų 2/3 visų bendrijos narių plius vienas.

 

  • Jei balsavimas raštu neįvyksta, pakartotinai (anksčiau nustatytomis pakartotinio balsavimo datomis) vykdote balsavimą raštu.

Pastaba: šiam balsavimui negalioja „kiek balsuos, tiek užteks“ taisyklė. Vėl turite sulaukti grįžtant 2/3 plius vienas balsavimo biuletenių.

 

  • Balsavime raštu priimti sprendimai skelbiami Jūsų įstatuose nustatyta tvarka.

Priedai:

BENDRIJOS NARIŲ BALSAVIMO RAŠTU BIULETENIS

2020 m. ……………………………………d.

(data, vieta)

  1. Sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
  1. Bendrijos nario vardas, pavardė, sodo sklypo numeris, adresas:………………………………………………………………..
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
  1. Svarstomas klausimas (klausimai):
1)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

2)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

3)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

  1. Su papildoma informacija (jei tokia yra, ataskaitos, dokumentų projektai) galima susipažinti: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
(nurodomas interneto svetainės adresas, jei informacija nebuvo pateikta kartu su biuleteniu)
  1. Siūlomi sprendimai (sprendimo būdai) dėl kurių balsuojama:
Eil. Nr.
Siūlomas sprendimas (pateikiamas aiškus ir konkretus sprendimo aprašymas)
Žyma raštu:

„pritariu“,

„nepritariu“

Nario parašas
1
2
3
  1. Biuletenis turi būti grąžintas balsavimo organizatoriui iki ………………………………………………………
(nurodoma data)
  1. Biuletenio grąžinimo būdai:
7.1. išsiunčiant paštu (el.paštu) adresu: ………………………………………………………………………………. ;

(nurodomas adresas)

7.2. grąžinant balsavimo organizatoriui kitu būdu:

…………………………………………………………………………………………………………………………………….

(nurodoma, kokiu būdu grąžinamas balsavimo biuletenis)

  1. Bendrijos nario vardas, pavardė, parašas, biuletenio užpildymo data: …………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

BALSAVIMO RAŠTU BALSŲ SKAIČIAVIMO KOMISIJOS PROTOKOLAS

2020 m. ……………………………… d. Nr.

(data, vieta)

 

  1. Sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
  2. Balsų skaičiavimo komisijos nariai (vardas, pavardė): ………………………………………………………………………………………..

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

 

  1. Sprendžiamas klausimas (klausimai):

1) …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

2) …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

3) …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

 

  1. Įteikta (išsiųsta) balsavimo biuletenių (bendrijos narių skaičius) ……………………………………………………………………….
  2. Gauta balsavimo biuletenių ………………………………………………………………………………………………………………………………..

iš jų negaliojantys ……………………………………………………………………………………………………………………………………..

 

  1. Išvada dėl balsavimo …………………………………………………………………………………………………………………………………………..

(nurodoma ar balsavimas įvyko, ar neįvyko)

  1. Balsavimo rezultatai:
Eil. Nr. Siūlomas sprendimas Balsavimo rezultatai(nurodoma skaičiumi ir žodžiu) Balsavimo išvada (nurodoma, sprendimas priimtas ar nepriimtas)
1. Pritarė ……………Nepritarė …………
2. Pritarė ……………Nepritarė …………
3. Pritarė ……………Nepritarė …………

 

  1. Balsų skaičiavimo komisijos narių pastabos ir siūlymai ………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

(nurodomos komisijos narių pastabos)

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

 

Komisijos nariai
(parašas) (vardas, pavardė)
(parašas) (vardas, pavardė)
(parašas) (vardas, pavardė)

 

Paruošė Vilniaus susivienijimas “Sodai”


SUSITELKĘ ĮVEIKSIME SUNKUMUS

Žmonija atsidūrė nematomo, neapčiuopiamo, sunkiai iš anksto prognozuojamo priešo apsuptyje. Iki šiol valstybės, jų vadovai savo horizonte matė tik vieną priešą: kitą, jai oponuojančią valstybę. Galingiausios pasaulio valstybės į prognozuojamo karo ugnį meta nerealias lėšas, mokslo genijai daro unikalius atradimus.Tuo tarpu gamta, primindama žmogui kas yra mūsų Žemės šeimininkas, pametėjo neregėtą išbandymą. Ir tai vyksta ne viduramžiais, o XXI amžiuje. Šiandieninės situacijos akivaizdoje žmogus ištiktas šoko, apimtas baimės ieško išeities.Vienintelis langas į pasaulį – žmogaus genijaus produktas – šiuolaikinės telekomunikacijos. Tai lyg gamta tyčiotųsi iš žmogaus bejėgiškumo, tačiau leidžia priešintis ir gelbėtis jo paties sukurto produkto pagalba. Didžiausias ir geriausias priešnuodis prieš užpuolusį virusą yra ramybė mumyse, mūsų namuose ir aplinkoje. Gamta realiai sustabdė žmoniją ir įkalino karantino rėmuose. Tame mums reikia rasti teigiamą pradą. Mūsų visų pastarojo laikmečio priešas – gyvenimo tempas. Visi tarpusavio nesutarimai, kivirčai, šeimų tragedijos, pagaliau, ligos yra, būtent, beprotiško gyvenimo tempo pasekmė. Ir staiga – stop. Visa žmonija atsidūrė gyvenimo užribyje. Sunku įsivaizduoti dabartinį mūsų bendravimą be viešųjų komunikacijų priemonių. Nežinia, kas gali atsitikti ateityje, gali tekti savo egzistenciją tęsti ir be jų.
Nuo globalių problemų pereikime prie mums artimų, žemiškų. Turiu omenyje sodininkų bendruomenės žmonių gyvenimo sąlygas, rūpesčius bei džiaugsmus. Nenumaldomai įpusėjo pavasaris, gamta nejaučia viruso poveikio, reikalauja užmegzti naują augalų gyvybę: sėti, sodinti. Oro sąlygos nėra pačios geriausios: naktys dar šaltos, trūksta drėgmės. Antra vertus, gal gerai, kad dar žemė neįšilusi, lyg specialiai lauktų viruso atsitraukimo. Sodininkams buvo “sušvelnintos” karantino sąlygos. Prieš porą savaičių gavome užklausimą iš LR Vyriausybės su pageidavimu padėti išsiaiškinti sąvokas: sodo prekės ir sodininkystei būtinos prekės. Buvo ruošiamasi atidaryti mūsų specifinių prekių pardavimo vietas, numatant prekių asortimentą. Nusiuntėme savo nuomonę. Mums reikalingomis prekėmis jau prekiaujama.
Mes, sodininkai, be pavasario darbų rūpesčių turime ir privilegijas prieš kitus gyventojus. Galime džiaugtis savo išpuoselėtais žemės sklypeliais, kurie turėtų mus apsaugoti nuo pražūtingo viruso. Nemažai mūsų kolegų patenka į rizikos grupę, todėl jie turėtų ypatingai saugotis, laikytis specialistų nurodymų. Sumažėjus visuomeninio transporto eismo intensyvumui, kai kurie sodininkai be nuosavo transporto negali pasiekti savo sodų. Laikantis atsargumo taisyklių draugišką pagalbą galėtų suteikti kaimynas kaimynui. Gal ne visi žmonės turi apsaugos priemonių, gal bendrija gali jomis apsirūpinti centralizuotai?
Neskubėkite kviesti valdybų posėdžių, talkų, bendrijos narių susirinkimų. Šį pavasarį bendrijų valdymo organams atsiranda netipinių problemų. Saugokimės, kad bendrija netaptų viruso židiniu.
Gyvenimas tęsiasi, saugokime vieni kitus, kad išvengtume artimųjų netekčių. Gamta parodė savo viršenybę prieš žmogų. Mes, sodininkai, kaip niekas kitas suprantame gamtos grožį, ypač kai žmogus savo pastangomis tą grožį palaiko ir puoselėja. Susitelkę, pamiršę smulkmeniškas nesantaikas įveiksime mus užgriuvusią nelaimę.
Lietuvos sodininkų draugijos
Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas
Romasis Vaitekūnas

Susitikimas su Marijampolės susivienijimo “Sodai” nariais

2019 m. lapkričio 30 d. Marijampolės savivaldybėje buvo surengtas Marijampolės susivienijimo “Sodai” narių pasitarimas – seminaras, kuriame dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis, Lietuvos sodininkų draugijos atstovai: pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir prezidiumo narė Zita Kazlovskienė, Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr. juristė Ilona Rastenytė. Pasitarimą – seminarą organizavo ir vedė Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Jokimaitis.
Draugijos pirmininkas R. Vaitekūnas informavo sodininkus apie pastaruoju metu priimtus LR Vyriausybės nutarimus dėl sodininkų bendrijose esančių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų sąvokos praplėtimo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo ir sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise tvarkos, sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo svarstymo Seime situacijos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis painformavo apie sodininkų bendrijų kelių priežiūrą, atliekų tvarkymo ypatumus bei kitais sodininkų bendrijų aktualiais klausimais.
Z. Kazlovskienė ir I. Rastenytė atsakė į susirinkusiųjų klausimus dėl sodininkų bendrijų narių susirinkimų sušaukimo tvarkos, sodininkų bendrijų įstatymo ir bendrijų įstatų vykdymo, mokesčių rinkimų, darbo su skolininkais ir kt.
Draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Jokimaitis


Raseiniai šventė Lietuvos sodininkų draugijos 60-metį

2019 m. spalio 18 d. Raseinių rajono susivienijimas “Sodai” pažymėjo Lietuvos sodininkų draugijos 60 metų sukaktį. Renginyje dalyvavo visų susivienijimo narių – sodininkų bendrijų atstovai. Geriausi bendrijų vadovai ir sodininkai buvo apdovanoti Lietuvos sodininkų draugijos ir susivienijimo padėkos raštais.
Renginio dalyvius sveikino Raseinių rajono vicemeras Kęstutis Užemeckas ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas. Koncertavo Ariogalos sodininkų bendrijos “Dubysa” ir miesto jungtinis muzikos ansamblis, šoko Raseinių rajono trečiojo amžiaus universiteto kolektyvas, kuris į šokių sūkurį įtraukė ir kitus renginio dalyvius. Išmoningai renginį organizavo ir jam vadovavo Raseinių susivienijimo pirmininkė Ona Babonienė.
Sodininkai ir svečiai nuotaikingai bendravo ir skirstėsi susitelkę ir toliau puoselėti geras sodininkų tradicijas.

 


Lietuvos sodininkų draugija paminėjo 60 metų

2019 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto patalpose (Babtai, Kauno r.) Lietuvos sodininkų draugijos nariai iš visos šalies paminėjo savo organizacijos įsteigimo jubiliejų. Sodininkus pagerbė LR Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Užemeckas.
Įžanginį žodį tarė Draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas, pastebėjęs kokį nelengvą, bet įdomų kelią nukeliavo draugija. Sodininkystės pradininkams teko sunkumai kuriantis ir įtvirtinant savo teises. Buvo paminėtos visų Draugijai vadovavusių pirmininkų pavardės. Tai – Jonas Kriaučiūnas, Pranas Svetika, Bronius Leščinskas, Romas Vosylius, Vytautas Einoris, Romas Petruškevičius, Vladislovas Butkevičius ir Aloyzas Burba.
Visų sodininkų, išėjusių amžinybėn šviesus atminimas šventės dalyvių buvo pagerbtas tylos minute.
Gyvenimas tęsiasi, sodininkų bendruomenė nusiteikusi optimistiškai, nežiūrint kai kurių sunkumų. Šviesesniu rytojumi leidžia tikėtis kai kurie LR Vyriausybės nutarimai dėl galimybės perduoti sodininkų bendrijų kelius (gatves) savivaldybėms patikėjimo teise. Šiais metais pradėtas sodininkų bendrijų gatvių inventorizavimo ir priežiūros finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Šiuo metu sodininkų bendruomenė laukia LR Seime svarstomų Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimų.
Deja, turime ir neprietelių valdžios institucijose, pirmiausiai Aplinkos ministerija su ministru Kęstučiu Mažeika priekyje, kuriam sodininkų bendrijos kaip rakštis minkštoje vietoje. Nežiūrint pasitaikančių realių ir dirbtinų sunkumų Draugija nusiteikusi kovoti už savo teisėtus interesus grąžinant Lietuvos kraštovaizdį, gerinant ten gyvenančių žmonių gyvenimo ir poilsio sąlygas.
Šventės dalyvius su savo ruošiamos disertacijos fragmentais supažindino Vilniaus universiteto doktorantas Matas Šiupšinskas. Šis jaunas mokslininkas rengia mokslinį darbą Lietuvos kolektyvinės sodininkystės raidos tematika. Jis pažymėjo, kad sodininkystės mėgėjai entuziastai praėjo įvairių išbandymų etapus, daugeliu atveju visokius draudimus ir apribojimus. Reta Lietuvos šeima iš kartos į kartą nėra patyrusi mėgėjiškos sodininkystės išbandymų. Pranešėjas akcentavo, kad didžiausias sodininkystės fenomeno veiksnys – žmonės, kurie savo darbu, lėšomis sukūrė grožio oazes šalyje, augino ekologinę žemės ūkio produkciją, gerino savo gyvenimo ir poilsio sąlygas, tapo daugiau visuomeniški.
Jubiliejinės šventės dalyvius sveikino LR Seimo narės Asta Kubilienė ir Vida Ačienė. Jos pažadėjo dėti visas pastangas, kad sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai būtų priimti. Pasveikino visą sodininkų bendruomenę su švente, palinkėjo visokeriopos sėkmės ateityje.
Sveikinimus ir palinkėjimus išsakė Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Užemeckas, Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Vitalistas Jokimaitis, Ukmergės sodininkų susivienijimo pirmininkas Julius Kazėnas, Vilniaus miesto sodininkų bendrijos “Medicinos darbuotojų” pirmininkas Vidmantas Boleslovas Navickas, Kretingos sodininkų bendrijų atstovai.
Renginio metu Lietuvos sodininkų draugijos Garbės nario vardai suteikti Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkui Pranciškui Vitalistui Jokimaičiui, Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkei Onai Babonienei, Ukmergės sodininkų bendrijos “Pušelė” pirmininkei Tivanai Baranovienei, Vilniaus sodininkų bendrijos “Dobilas” pirmininkui Petrui Algimantui Pumpučiui, Draugijos prezidiumo narei Zitai Kazlovskienei. Visi jie nusipelnė apdovanojimų už ilgų dešimtmečių stropų organizacinį darbą sodininkų bendruomenės labui.
40 daugiausiai nusipelniusių sodininkų bendrijų vadovų ir eilinių sodininkų buvo įteikti Draugijos padėkos raštai.
Šventės dalyvius gražiai pasveikino Trakų r. muzikinis – vokalinis ansamblis “Ratilai”. Ilgai bendravome su muzika, šokiais, dainomis. Išsiskirstėme su šypsenomis veiduose ir su didesniu noru bendrauti ir puoselėti, ir tęsti sodininkų veiklą bei bendruomeniškumą.
Renginio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriui Dr. Audriui Sasnauskui ir mokslo darbuotojai Dr. Editai Dambrauskienei už sudarytas puikias sąlygas mums švęsti Draugijos jubiliejų.
Lietuvos sodininkų draugija

SUSITIKIMAS SU ALYTAUS SUSIVIENIJIMO “SODAI” BENDRUOMENE

2019 m. rugpjūčio 8 d. kartu su LSD prezidiumo nare Z. Kazlovskiene bei Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr. juriste I. Rastenyte Alytuje susitikome su Alytaus susivienijimo “Sodai” nariais. Susitikime dalyvavo Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, vadovaujantys savivaldybės darbuotojai. Aptarėme sodininkų bendruomenės aktualijas: gatvių būklę ir perspektyvas, atliekų tvarkymą, valstybinės žemės išpirkimo ir kitus klausimus.

Reikia pažymėti, kad Alytaus raj. savivaldybės meras bei kiti darbuotojai geranoriškai ketina bendrauti su sodininkais ir jiems visokeriopai padėti. Mes patarėme sodininkų bendrijų ir savivaldybės vadovams veikti aktyviai gaunant finansinę paramą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, numatant dalinį finansavimą ir iš rajono savivaldybės biudžeto.

Kartu su sodininkais aptarėme bendrijų vidaus darbo organizavimo problemas: ne bendrijos narių mokesčiai, sąskaitų išrašymas, pajamų -išlaidų sąmatų sudarymas ir kt. Susitikimo rezultatais likome patenkinti. Palinkėjome alytiškiams gražių tarpusavio santykių.

 

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas


 

SODININKŲ BENDRUOMENĖS RŪPESČIAI IR LŪKESČIAI

 

Lietuvos sodininkų bendruomenė, bene skaitlingiausia nevyriausybinė organizacija, kurios gretose apie 220 tūkst. žmonių. Jeigu skaičiuoti ir šeimos narius, būtų kas šeštas Lietuvos gyventojas. Sodininkai savo veikloje perėjo “ugnį ir vandenį” tikrąja ta žodžio prasme. Visais laikais buvo daugiau valdžios draudimų negu skatinamųjų priemonių. Lietuvos žmonių meilė žemei, gamtai įveikia visus sunkumus. Kiekvienas laikmetis mums siūlė savas problemas. Visais laikais susidurdamas su rūpesčiais žmogus viliasi sulaukti geresnio likimo. Jo psichologija siejama su lūkesčiais. Rūpesčių ir lūkesčių pusiausvyra turėtų būti pastarųjų naudai. Ar šiuo metu taip yra?

Po to, kai 2019 metais gegužės mėnesį buvau išrinktas Lietuvos sodininkų draugijos (Draugijos) pirmininku, kartu su Draugijos bendradarbiais teko lankytis Šiaulių, Telšių, Kretingos, Ukmergės sodininkų susivienijimuose, dalyvauti ataskaitiniuose susirinkimuose, susitikti su savivaldybių vadovais. Skirtinguose susivienijimuose skirtingas vaizdelis. Labai daug priklauso nuo vadovų veiklumo, kompetencijos, bendravimo su savo nariais bei savivaldybių atsakingais darbuotojais. Draugijos veikla turi būti nukreipta į metodinę – organizacinę veiklą susivienijimuose, tampresnius kontaktus su savivaldybių asociacija, atskiromis savivaldybėmis sprendžiant sodininkų klausimus. Pastaruoju metu vis didesne problema tampa sodininkų bendrijų vadovų išrinkimas. Jeigu į LR Simo nario kiekvieną vietą pretenduoja po 10 kandidatų, tai į visuomeninės organizacijos vadovus pretendentų randasi menkai. Viena iš priežasčių yra ir valdžios institucijų požiūris į pačių organizacijų vaidmenį valstybės gyvenime. Teoriškai agituojama už aktyvią bendruomeninę veiklą, o praktiškai tą sunku įžvelgti.

Akivaizdus tam pavyzdys LR Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų svarstymas LR Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Seimo nariai A. Salamakinas, L. Balsys, K. Mažeika (kartu ir Aplinkos ministras) neįžvelgia sodininkų bendrijų veiklos esmės ir prasmės. Diletantiškai mojuoja rinkėjų suteiktais įgaliojimais. Antra vertus, kas gali paneigti neaiškaus turinio lobizmo pasireiškimus.

Sodininkų bendruomenės stiprioji pusė – kuo didesnis vieningumas, savo teisėtų interesų ir lūkesčių gynimas. Kai kuriuose susivienijimuose entuziazmas slopsta, neatsiranda naujų lyderių, kuriais patikėtų žmonės. Į Draugiją kreipiasi atskiros sodininkų bendrijos iš regionų, kur susivienijimai sunyko arba merdi (Panevėžio, Šiaulių apskritys). Vienišos bendrijos be rimto organizacinio susivienijimų darbo savo tikslų nepasieks. Mano manymu, nenormalu, kad Lietuvoje įregistruotos 4 atskiros sodininkų organizacijos veikiančios savarankiškai (Lietuvos sodininkų draugija, Kauno susivienijimas “Sodai”, Kauno rajone įregistruota “Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija” ir Sodininkų bendrijų asociacija Vakarai). Veikiame kaip Krylovo pasakėčios personažai. Valdžios žmonės dažnai klausia, kodėl esame ne vieningi. Negaliu įvardinti tikrų priežasčių. Galbūt, praeityje suveikė asmeninės ar kitos ambicijos. Tikslai lyg ir visų vienodi. Kviesčiau visus rimtai pagalvoti apie jungimąsi po viena vėliava – Lietuvos sodininkų draugijos. Visiems užtektų vietos ir galimybių realizuoti savo siekius. Manau, rezultatai pasijustų greitai. LSD durys visiems atviros, suteikiame paramą, konsultacijas ir ne nariams, padedame atnaujinti bendrijų įstatus, surengti susirinkimus, suteikiame informaciją apie naujausius pasikeitimus ir sodininkų galimybes.

LR Vyriausybė ne be mūsų iniciatyvos priėmė keletą nutarimų dėl sodininkų bendrijose esančių įsiterpusių sklypų sampratos, bendrijose esančių gatvių perdavimo savivaldybėms, šių gatvių inventorizavimo, priežiūros finansavimo tvarkos. Ruošiami nutarimai įstatymų pakeitimams dėl galimybės sodininkams, kurie savalaikiai nesugebėjo dėl įvairių priežasčių privatizuoti sklypus, tai padaryti iki 2021 m. Visiems bendrijų vadovams būtina gerai susipažinti su šiais norminiais dokumentais. Reikės nemažai pastangų juos realizuoti bendraujant su savivaldybėmis. Gaila, kad LR Seime jau pusantrų metų svarstomi (greičiau “marinuojami” to paties dabartinio Aplinkos ministro K. Mažeikos pastangomis ar neveikimu) LR Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai neatsiejamai susiję su jau minėtais Vyriausybės priimtais nutarimais, todėl vieni be kitų yra pakibę ore.

Dabar pats geriausias metas veikti. Artėja savivaldybių kitų metų biudžetų svarstymai ir tvirtinimai. Reikia įtakoti savivaldybių tarybų narius, kad biudžetuose atsirastų lėšų ir sodininkų bendrijų infrastruktūros gerinimui. Bendrijos turėtų teikti paraiškas savivaldybėms dėl gatvių sąrašų tvirtinimo ir jų perdavimo savivaldybėms, priminti savivaldybių atsakingiems darbuotojams, kad pastarieji teiktų paraiškas Kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos dėl lėšų skyrimo bendrijų gatvių tvarkymui 2020 metais.

Taigi, dar nenuėmus išauginto derliaus, jau reikia galvoti, kaip gyvensime kitais metais. Labiau organizuotos, vieningos sodininkų bendrijos ir susivienijimai pasieks daugiau, pagerins savo gyvenimo ir poilsio sąlygas.

Gerbiami kolegos, linkiu visiems, kad nūdienos rūpesčiai neužgožtų ateities lūkesčių. Lietuvos sodininkų draugija pasirengusi išvien su visais savo nariais (ir ne nariais) siekti optimalaus rezultato.

 

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas

 


APSILANKĖME ŠIAULIUOSE IR TELŠIUOSE

2019 m. gegužės 22 d. LSD pirmininkas R. Vaitekūnas, LSD prezidiumo narė Z. Kazlovskienė ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr.juristė I. Rastenytė buvo išvykę į Šiaulius ir Telšius. Šiaulių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su meru A. Bezaru, administracijos vadovais. Susitikime konstruktyviai buvo aptarti sodininkams rūpimi klausimai: sodininkų bendrijų gatvių priežiūros, statybų problemos. Susitikime dalyvavo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys V. Guzaitis. Tikimės, kad Šiaulių sodininkų bendruomenės bendravimas su vietos valdžia taps intensyvesnis ir duos abipusės naudos.

Telšių susivienijimo “Sodai” ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime dalyvavo rajono meras K. Gusarovas, statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Lukauskas. Susirinkime aktyviai dalyvavo  sodininkų bendrijų vadovai ir gėlininkai. Buvo išsakyta nemažai pageidavimų savivaldybės vadovams. Susirinkimo dalyvius R. Vaitekūnas supažindino su sodininkams aktualiais klausimais, kuriuos pastaruoju metu nagrinėja LR Seimas ir Vyriausybė.

Susirinkimas išrinkto Susivienijimo pirmininkę D. Dužinskienę ir valdybą. Linkime Telšių sodininkų bendruomenei aktyvios veiklos.


LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA IŠSIRINKO NAUJĄ PIRMININKĄ

2019 m. balandžio 30 d. įvyko LSD ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Draugijos pirmininkas Aloyzas Burba apžvelgė nuveiktus darbus per paskutinius metus. Susirinkimas patvirtino revizoriaus ataskaitą, pajamų – išlaidų sąmatą.

Susirinkimas išrinko draugijos prezidiumą. A. Burbai atsisakius kandidatuoti į prezidiumo narius, jais išrinkti:

  1. Fabijonas Delinda (Alytaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)
  2. Ona Babonienė (Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkė)
  3. Tivana Baranovienė (Ukmergės r. SB “Pušelė” valdybos pirmininkė)
  4. Zita Kazlovskienė (Draugijos narė)
  5. Romasis Vaitekūnas (Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)

Draugijos pirmininku, prezidiumo pirmininku išrinktas Romasis Vaitekūnas (2019 m. gegužės 13 d. pirmininkas ir prezidiumo nariai įregistruoti Juridinių asmenų registre).

Draugijos ir jos valdymo organo laukia nemenki iššūkiai. Būtina stiprinti esamą Draugijos sudėtį bei ją plėtoti. Vyksta ataskaitiniai susirinkimai sodininkų bendrijose. Rajoniniai susivienijimai ir Draugija turi metodiškai padėti bendrijoms, organizuoti seminarus. Reikia stiprinti ryšius su savivaldybėmis. Draugijos ir jos valdymo organo rūpestis – mūsų teisinės bazės stiprinimas, sodininkų bendruomenei aktualių klausimų protegavimas savivaldybėse, ministerijose ir Vyriausybėje.

Labai svarbi veiklos kryptis – respublikos sodininkų bendruomenės stiprinimas ir telkimas. Išskaidytos, pavienės pastangos rezultatų neduos. Asmeninės ambicijos neturėtų užgožti visuomeninių interesų. Lietuvos sodininkų bendruomenė gausi, turi savo įstatymą, kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius jos santykius. Maksimaliai reikia tai išnaudoti.

Mūsų veikla galėtų būti daugiau nušviečiama socialiniuose tinkluose.

Savo veikloje planuoju lankytis ir aptarti esamą padėtį regionų susivienijimuose. Mažai aktyvumo sodininkų bendruomenės veikloje Šiaulių, Kretingos regionuose. Dabartiniame  savo organizacijos formate galima veikti aktyviai ir nuveikti daug naudingų darbų. Labai daug priklauso nuo lyderių. Aktyvūs sodininkai neturėtų kuklintis, o imtis organizacinių žingsnių ten, kur neveiklūs valdymo organai, metų metais nevyksta susirinkimai, nerenkami valdymo organai, pastarųjų veikla neskaidri.

Turime dėkoti aktyviems sodininkų bendruomenės vedliams už jų nelengvą, nedėkingą, mažai vertinamą veiklą. Antra vertus, ši veikla yra visų mūsų labui, gerinant gyvenimo ir poilsio sąlygas, gražiais darbais puošiant kraštą.

Praktika rodo, kad kai kurių savivaldybių administracijos nenoriai gilinasi į sodininkų problemas. Naujausias pavyzdys, savivaldybių pasyvus darbas dėl 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo paskirstymo. Tik 27 savivaldybės iš 60 pateikė paraiškas sodininkų bendrijų kelių priežiūrai, remontui. LR Vyriausybė patvirtino 2019 m. šiam tikslui 3 756,1 mln. eurų. 2020 m. kelių finansavimui savivaldybės iki 2019 m. pabaigos turi teikti paraiškas kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Regioniniai sodininkų susivienijimai, sodininkų bendrijos turi būti aktyvūs raginant savivaldybes laiku teikti paraiškas. Visos savivaldybės privalo patvirtinti savo teritorijose esančių gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) sąrašus. Savo biudžetuose savivaldybės turi numatyti lėšas mūsų kelių priežiūrai (santykių 70 proc. iš kelių priežiūros ir plėtros programos ir 30 proc. iš savivaldybių). Kvieskite į savo susirinkimus vietos savivaldos atsakingus pareigūnus, teikite klausimus ir siūlymus dėl infrastruktūros plėtros sodininkų bendrijose. Procesams pagreitinti kaupkite ir savo lėšas.

Su prasidedančios vasaros palinkėjimais

 

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos Pirmininkas Romasis Vaitekūnas


KĄ SAKOT, GĖLĖS UKMERGĖS ?

IMG_1392Tai pavadinimas puikaus, gausiai iliustruoto leidinio apie Lietuvos sodininkų draugijos narį – Ukmergės gėlininkų draugiją, jos penkiasdešimtmečio proga. Ir niekas geriau neapibudins Ukmergės gėlininkų, kaip citata iš šios knygos: „Ukmergės gėlininkų draugija gyvuoja jau pusšimtį metų. Per šį laiką keitėsi jos pavadinimas, nariai, skirtingi laikotarpiai formavo skirtingus uždavinius ir lūkesčius. Tačiau vienintelis gėlininkų tikslas, subūręs juos draugėn ir vienijantis iki šiol – mylėti ir puoselėti gėles – žemės stebuklą, puošti jomis savo ir kitų namus, langus, takelius, sušildant žmonių širdis ir parodant, jog su trapiu ir tyru gamtos grožiu atkeliauja laimė. O Ukmergė, ko gero, nebūtų tokia daili ir dėl savo nuostabių sodybų žinoma visoje šalyje, jei ne gėlininkų pastangos kurti gražią kasdienybę“.

IMG_1378Būtent kasdieniško grožio paieškoms ir buvo skirtas Ukmergės gėlininkų draugijos šis metais organizuotas „Gražiausios ir geriausiai tvarkomos sodybos konkursas“. Nežiūrint į tai, kad Ukmergės gėlininkų draugija dabar jungia tik 96 narius, tai labai aktyvių gėlių mylėtojų organizacija. Gėlininkai organizuoja apžiūras, konkursus, daug keliauja, dalyvauja įvairiose respublikinėse ar gimtosios savivaldybės organizuojamose šventėse ir renginiuose, savo išaugintomis gėlėmis puošia sodų sklypelius bei sodybas.

IMG_1391Pakvietimu dalyvauti sodybų apžiūroje labai apsidžiaugiau, nes tai puiki proga susipažinti su LSD nario veikla ir, aišku, pasigrožėti puikiai tvarkomomis sodybomis. Tokių apžiūrų metu visada pakeri tai, kad sodybų, tame tarpe ir mėgėjiškų sodų sklypelių, niekas specialiai nepuošia apžiūroms – žmonės tiesiog kuria grožį ir tarp jo gyvena. Tokių apžiūrų metu visada galima „pavogti“ idėją – pamatyti, kaip išradingai galima papuošti neišvaizdžią kaimyno ūkinio pastato sieną ant tavo sklypo ribos, kaip išryškinti augalų blogai nuaugusias šakas ar stiebus, paverčiant tai puošybos elementu, ir dar daug netikėtų sprendimų.

IMG_1381Sodybų apžiūros komisija dirbo labai atsakingai, tuo labiau, kad Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkės Zinaidos Zarankienės žodžiais, parašytais jau minėtoje knygoje „Mūsų gėlininkai – jau vyresni nei vidutinio amžiaus, todėl žmonės jautrūs, visiems svarbi teisybė“. Tai, kad jie jautrūs grožiui, tikrai pastebėjome lankydami sodybas. Komisija buvo priimta labai šiltai, šeimininkai nuoširdžiai aprodė visus išpuoselėtų sodybų kampelius, aiškino apie mus nustebinusių augalų auginimą, dauginimą, priežiūrą. Kelių sodybų šeimininkės svečius pasitiko apsirėdę tautiniais rūbais, primindamos, kad šie metai paskelbti etnografinių regionų metais.

IMG_1370

IMG_1368

IMG_1397

IMG_1366

IMG_1376IMG_1386

Komisijai teko sunkus uždavinys išrinkti geriausias sodybas iš geriausių. Nugalėtojais tapo:

Aldona ir Vincas Juzakėnai bei Eugenija ir Stasys Margevičiai – už išradingiausiai ir gražiausiai naujais motyvais papildytą sodybą.

Valė Pranckevičienė – už grožio puoselėjimą mažoje erdvėje.

IMG_1393Ramunė Gelbauskienė – už šlaitinio reljefo sumanų apželdinimą gausia gėlių kolekcija.

Zinaida ir Rimantas Zarankos – už kaimiško stiliaus sodybą su įvairios augmenijos elementais.

IMG_1375Vilma Šerelienė – už meilę gamtos grožiui ir miesto aplinkos tvarkymą.

Verutė Stankevičienė – už sodybos augalijos puoselėjimo ilgaamžiškumą.

Janina ir Romas Verbickai – už dekoratyvumą ir šeimininkų dosnumą ūkininko sodyboje.

IMG_1401IMG_1382IMG_1396Gėlininkai (8)Iškilminga nugalėtojų pagerbimo šventė vyko rugsėjo 30 d. Ukmergės kultūros centre. Svečius pasitiko gėlininkų paruošta paroda, kurioje puikavosi iš augalų, vaisių ir daržovių sukurti eksponatai. Iškilmingą posėdį pradėjusi Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkė Zinaida Zarankienė trumpai priminė garbingą Draugijos istoriją, prisiminė reikšmingiausius gėlininkų darbus šaliai ir miestui, padėkojo visiems nariams už pasiaukojantį darbą, apdovanojo labiausiai draugijai nusipelniusius narius. Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė pasidžiaugė gėlininkų darbais, jų aktyviu dalyvavimu Ukmergės renginiuose, apdovanojo konkurso dalyvius ir aktyviausius draugijos narius.

Gėlininkai (14)Lietuvos sodininkų draugijos vardu pasveikinau LSD narį, suorganizavus tokį puikų konkursą. Pasidžiaugėme, kad tarp LSD narių sodininkų organizacijų turime vienintelę gėlininkų draugiją, kuri primena metus, kai LSD jungė sodininkus, gėlininkus bei bitininkus. Apdovanojome jau paminėtus konkurso nugalėtojus LSD padėkos raštais ir dovanomis, kurias skyrė Maxima. UAB Maxima vykdo programą „Mums rūpi“, kurios metu remia bendruomenių projektus ir kitas iniciatyvas. Įmonė yra aktyvi visuomenės gyvenimo dalyvė, siekianti būti patikima ir atsakinga bendrove, natūraliai įsiliejančia į vietos bendruomenės gyvenimą. LSD padėkos raštais apdovanojome ir aktyviausias gėlininkes, ypač prisidėjusias prie šio konkurso organizavimo: Marytę Viliūnienę, Lionę Strumilienę ir Genę Šimkūnienę.

Gėlininkai (2)Gėlininkai (6)Gėlininkai (1)

Gėlininkai (3)Mums teko maloni pareiga perduoti sveikinimus nuo žurnalo „Sodo spalvos“ vyriausiosios redaktorės Danguolės Stundžaitės, kuri irgi dalyvavo apžiūroje, bet negalėjo atvykti į iškilmes. Geriausiai D. Stundžaitės įvertintos sodybos buvo apdovanotos „Sodo spalvų“ prenumerata, visi dalyviai gavo dovanų po šviežią žurnalo numerį. Perdavėme taip pat pažadą apie Ukmergės gėlininkų sodybas atspausdinti straipsnį žurnale „Sodo spalvos“.

Gėlininkai (17)Gėlininkai (13)

Raginame ir kitus Lietuvos sodininkų draugijos narius kviesti į savo renginius kitus Draugijos narius, bendraujant skleisti žinias apie gerąsias iniciatyvas ir keistis gerąja patirtimi. Sėkmės visiems.

(A. Burbos nuotraukos iš Ukmergės gėlininkų sodybų apžiūros ir „Ukmergės žinių“ žurnalistės Vaidotės Šantarienės nuotraukos iš šios apžiūros nugalėtojų pagerbimo šventės)

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba