Naujienos


 DĖMESIO – KONKURSAS

Sodo sklype susikūrėte sąlygas aktyviam poilsiui ar pastoviam gyvenimui, užsiauginate vaisių, uogų, daržovių, papuošėte sodą gėlėmis, bet iki tobulo sodo vaizdo trūksta spalvų, kuriomis galėtų suspindėti Jūsų seniai statytas, apsilupinėjusiais dažais, renovuotas ar naujai pastatytas sodo namas? Tada šis KONKURSAS – Jums.

Lietuvos sodininkų draugija (LSD) organizuoja Konkursą kartu su rėmėju UAB TIKKURILA.

PRIZAS – MEDINIŲ FASADŲ DAŽAI VIVACOLOR VILLA AKVA

IR

DAŽŲ SPECIALISTO KONSULTACIJA

Lietuva nuostabi! Čia rytais šalta, darbo metu saulėta, o savaitgalį lyja. Ir kaip apsaugoti medinį sodo namelį nuo visų šių oro pokyčių? Visa laimė, kad VIVACOLOR sukūrė dažus mediniams namams, kuriems joks oras nebaisus! Sodri spalva išlieka net dešimt metų. VIVACOLOR “Villa” dažų rišamoji medžiaga padidina nudažyto paviršiaus atsparumą drėgmei. Šie dažai sudaro elastingą plėvelę, kuri paviršių saugo nuo drėgmės, UV spindulių ir purvo. Namas tampa apsaugotas patvariu dažų sluoksniu ir atsparus išorės poveikiui. VIVACOLOR „Villa“ dažai specialiai pritaikyti namų fasadams, lauko durims, langų rėmams ir kitiems mediniams atmosferos veikiamiems elementams dažyti. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės sodo privalumais!

Konkurso sąlygos:

  • Sodo namo sienų išorinė danga turi būti visa ar dalinai medinė, nes dažai skirti medienai.
  • Dažai nebus skiriami jokiems kitiems pastatams, tik namui.
  • Medieną dažymui ruošia ir dažo pats konkurso nugalėtojas.
  • Laimėtojas privalo dažus panaudoti šiais metais ir pateikti įrodymus: nuotraukas prieš ir po dažymo.

Konkurso eiga:

  • Dalyviai iki liepos 1 d. Konkurso organizatoriams atsiunčia keletą sodo namo nuotraukų, kuriose būtų matyti tiek pats namas, tiek bendras sodo sklypo su namu vaizdas, namo išmatavimus, tikslų sodo adresą ir išsamius kontaktinius duomenis: vardą, pavardę ir būtinai telefono numerį).
  • Komisija vertins sodo namo dažymo reikalingumą ir namo architektūros bei aplinkos atitikimą mėgėjiškos sodininkystės tikslams. Komisija gali susisiekti su dalyviais dėl papildomos informacijos ir, jeigu bus atrinkta keletas pretendentų, gali atvykti apžiūrėti namų vietoje.

Svarbu: prieš siųsdami paraišką pasitikrinkite ar Jūsų sodininkų bendrija ar rajoninis susivienijimas, kuriam Jūsų bendrija priklauso, dalyvauja LSD veikloje.

Paraiškas su duomenimis ir nuotraukomis prašome iki liepos 1 d. siųsti el. pašto adresu sodininkai@gmail.com arba adresu: Lietuvos sodininkų draugija Algirdo g. 11 – 1, Vilnius 03219.

Prašome rasti galimybę paraiškas siųsti elektroniniu būdu.

Informacija dėl Konkurso telefonu 8 626 96112 arba el. paštu sodininkai@gmail.com

viva color


LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS, REGIONINIŲ SODININKŲ SUSIVIENIJIMŲ (ASOCIACIJŲ) ATSTOVŲ IR VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ NARIŲ

KONFERENCIJA

 2017 m. gegužės 23 d.

Žemės ūkio ministerijos Didžioji salė (II aukštas), Gedimino pr. 19, Vilnius

 Pradžia   13 val.

 DARBOTVARKĖ

12:00 – 13:00 DALYVIŲ REGISTRACIJA
13:00 – 13:10 Aplinkos viceministro Martyno Norbuto sveikinimo žodis
  PRANEŠIMAI
13:10 – 13:30 Mėgėjiškos sodininkystės dabarties aktualijos ir perspektyvos

Aloyzas Burba, Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas

13:30 – 13:50 Sodininkų bendrijų raidos problematika: teisinės ir kraštotvarkinės aktualijos

Vidmantas Bezaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas

13:50 – 14:10 Sodų bendrijose esančių bendro naudojimo žemės sklypų išpirkimo ir disponavimo jais problematika, Sodų bendrijų generalinių planų statusas, Sodų bendrijose esančių įsiterpusių žemės sklypų sąvoka, Sodų bendrijose esančių kelių (žemės juostų) išpirkimo arba perdavimo savivaldybėms problematika

Vytautas Paršeliūnas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas

14:10 – 14:30 Sodininkų bendrijų perspektyvos miesto plėtros procese

Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Savivaldybės vyriausiasis architektas

14:30 – 14:50 Sodininkų bendrijų dabartis ir perspektyvos – savivaldybių pozicija

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas

14:50 – 15:00 Konferencijos dalyvių kreipimosi svarstymas ir priėmimas
15:00 KONFERENCIJOS UŽDARYMAS

 APIE POLITIKĄ IR POLITIKUS

Gerbiami Lietuvos sodininkų draugijos nariai,

Šiame laiške turėjo būti paskelbta politinių partijų nuomonė dėl mėgėjiškos sodininkystės ateities. Deja…

Lietuvos sodininkų draugija (LSD) 2015 m. viduryje sužinojo, kad politikai domisi jos veikla. Birželio 29 d. LRT laidoje „Laba diena Lietuva“ Seimo narys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Rokas Žilinskas visai Lietuvai pranešė, kad „Kauno susivienijimas „Sodai“ yra stipriausia sodininkus vienijanti jėga“. Pakomentavęs, kad sodininkai leidžia Lietuvos sodininkų draugijai „vegetuoti“, nurodė sprendimo kelią – „Aš raginu juos vienytis, perimti Lietuvos sodininkų draugijos valdymą arba įsteigti alternatyvią tikrai juos atstovaujančią draugiją“. Raginimas „perimti valdymą“ asociacijose, į kurias buriamasi laisva valia ir kuriose valdymo organus renka visi nariai, galėjo nuskambėti keistai, jeigu ne šioje laidoje politiko išsakyta nuomonė apie Nacionalinę žemės tarnybą. Buvo pareikšta, kad „Tvarka bus pradėta įvedinėti tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sėdės, sėdės prieš tai buvęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ir dar prieš tai buvęs“.

Nenustebome dėl Kauno susivienijimai „Sodai“ išaukštinimo, nes Seimo nario R. Žilinsko sekretorius Valentinas Grumbinas yra šio susivienijimo Valdybos narys. Labiausia nustebino politiko per Nacionalinį transliuotoją išsakytos mintys apie valstybinės institucijos vadovų „sodinimą“. Rinkėjai paprastai tiki, kad išrinkti į Seimą politikai kurs naujus geresnius įstatymus ir gerins jau esamus. Raginimai „perimti valdymą“ ar „sodinti“ verčia suabejoti ar atskirų politikų darbai ir kalbos nesiskiria nuo partijų, kurias jie atstovauja, programinių nuostatų. Paklaustas apie savo darbą Seime, viename interviu Seimo narys R. Žilinskas paatviravo, kad „Daugiausia mano darbo laiko atima ne teisės aktų rengimas, o kova su Nacionaline žemės tarnyba dėl įstatymų nevykdymo“. Rinkėjams kyla klausimas, ar Seimo narys tai daro savo iniciatyva ar vykdydamas partijos politiką?

2015 m. liepos mėnesį sulaukėme konkrečių politiko veiksmų – Seimo nario R. Žilinsko rašto dėl informacijos pateikimo. Rašte prašoma LR Seimo nariui Rokui Žilinskui pateikti Draugijos veiklos ataskaitas už 2011, 2012, 2013 ir 2014 metus.

Nesuprasdami, kam Seimui reikalinga informacija apie mūsų asociaciją, oficialiu raštu kreipėmės į Seimą, prašydami paaiškinti kokiu tikslu Seimas renka informaciją apie Draugijos veiklą. Rašte priminėme, kad Draugija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR Civilinio kodekso, LR Asociacijų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų. Kasdieninėje veikloje Draugija vadovaujasi savo įstatais. Draugija nėra atskaitinga jokiai valstybinei institucijai, negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto, o už veiklą atsiskaito tik Draugijos nariams visuotinio narių susirinkimo metu.

Buvo gautas Seimo pirmininkės L. Graužinienės pasirašytas atsakymas, kad Seimas, kaip juridinis asmuo, informacijos apie asociacijas nerenka, o Draugija gavo raštą nuo Seimo nario. Šis atsakymas privertė mus sunerimti ir tolesnė įvykių eiga parodė, kad nuogąstavimai su kaupu pasitvirtino. Pradžioje atsisakėme Seimo nariui pateikti reikalaujamą informaciją, nes Draugijos įstatuose buvo nuostata, kad „Ne Draugijos nariams dokumentai ir (ar) informacija apie Draugijos veiklą neteikiama“. Suklydome, dėl didelių prašomų pateikti dokumentų apimties supratę tai kaip reikalavimą pateikti informaciją, o ne ataskaitą, ką numato LR Asociacijų įstatymas. Jis numato, kad „Asociacijos įstatuose nurodytas valdymo organas per įstatuose nustatytą terminą turi parengti ir pateikti visuotiniam narių susirinkimui kiekvienų praėjusių finansinių metų asociacijos veiklos ataskaitą. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu asociacija turi sudaryti sąlygas asociacijos buveinėje ar kitais būdais su šia ataskaita visiems susipažinti“. Supratę klaidą, Seimo nario atsiprašėme ir išsiuntėme reikalaujamas Draugijos veiklos ataskaitas.

Deja, Seimo nario „sunkioji artilerija“ jau veikė. Kiek mums žinoma raštus gavo Registrų centras, Notarų rūmai ir, atrodo, Teisingumo ministerija. Aiškintasi, matomai, kaip buvo notariškai patvirtinti ir Registrų centre užregistruoti LSD įstatai. Manome, kad buvo suabejota LSD įstatų atitikimu įstatymams ir jų tvirtinimo teisėtumu. LSD negavo jokių oficialių raštų, todėl galime spręsti, kad pažeidimų nebuvo nustatyta. Jų ir negalėjo būti, nes tiek notarai, tiek Registrų centras kruopščiai tikrina ir taiso visus dokumentus. Toks neadekvatus Seimo nario R. Žilinsko elgesys tikrai nuvylė, nes jis Seime atstovauja vieną iš seniausių ir garbingiausių politinių jėgų. Tuo labiau, kad visiškai neaiškūs tokių beprasmių reikalavimų motyvai.

Galiausiai Seimo narys R. Žilinskas paruošė su LR Konstitucijoje įteisintomis piliečių teisėmis prasilenkiančias LR Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatoma riboti sodininkų bendrijų teisę jungtis į susivienijimus ir draugijas. Kas dar iniciavo šias pataisas? Kauno susivienijimas „Sodai“ ir Sodininkų bendrijų asociacija „Vakarai“, kurios steigėjų tarpe ir teisininkai. Pataisų būtinumą aiškinančiame ELTOS pranešime skelbiami teisybės neatitinkantys teiginiai kad „Įvykiai Lietuvos sodininkų draugijoje bei kai kuriuose sodininkų bendrijų susivienijimuose atskleidė mechanizmą, kaip yra perimamas šių organizacijų valdymas ir organizacijos“. Gal kas žino, kokie „įvykiai“ Lietuvos sodininkų draugijoje „atskleidė“ baisųjį „mechanizmą“? Ar kartais neatrodo, kad politikas savo paruoštoms antikonstitucinėms Įstatymo pataisoms pagrįsti naudoja ne faktus, o vaizduotę.

2015 m. lapkričio pabaigoje buvome pakviesti į Seimo Parlamentinės kontrolės posėdį dėl Sodininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo. Posėdyje dalyvavo irgi kviestas Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas J. Ravinis, o taip pat nekviestas Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas ir Seimo nario R. Žilinsko sekretorius V. Grumbinas (jis gi Kauno susivienijimo Sodai“ valdybos narys). Po posėdžio jame dalyvavusi LRT žurnalistė S. Pranaitienė paprašė manęs, kaip sodininkų atstovo, pasisakyti apie Įstatymo pataisų dėl kelių perdavimo ruošimą. Tuo momentu Seimo nario sekretorius ir Kauno susivienijimo „Sodai“ valdybos narys V. Grumbinas įvykdė civilizuotoje visuomenėje sunkiai įsivaizduojamą žodinį išpuolį. Jis pradėjo rėkti: „jis negali atstovauti sodininkų, nes jis pats net ne sodininkas“, „Seimo narys Rokas Žilinskas išsiaiškino, kad jis neteisėtai išrinktas“, „sodininkus geriausiai atstovauja Kauno susivienijimas „Sodai“…“ ir panašiai. Belieka apgailestauti, kad visiems mums svarbiuose Seimo rūmuose, kur lankosi mokinių ekskursijos, kad savo akimis pamatytų, kaip politikai per įstatymų kūrimo procesą kuria mūsų šalies istoriją, ant į posėdį pakviestų piliečių viešai yra išpilama akivaizdžios netiesos dozė.

Įvairias partijas atstovaujantys Seimo nariai nevienareikšmiškai vertina mėgėjų sodininkystės reikšmę ir perspektyvas ateičiai. Išsakoma nuomonė, kad: „Tie sodai – visiškas sovietmečio išmislas“ arba „Chaosas! Ar neįmanoma įstatymą padaryti žmogišku veidu, jeigu tokia yra realybė? Naikiname tokią sodų bendriją, kuri yra miestų teritorijose, įteisiname ją kaip gyvenamąjį kvartalą, tada galima naudoti europines lėšas, galima padaryti nuotekų sistemas“.

Politikų kalbos ir veiksmai vertė susimąstyti – ar tai jų asmeninė nuomonė, ar jie taip išreiškia savo atstovaujamos politinės partijos nuostatas. Buvo nutarta atsiklausi pačių partijų. Politinėms partijoms Draugija išsiuntinėjo raštus su prašymu „suformuluoti Jūsų partijos nuomonę, kokią reikšmę ir ateitį matote sodininkų bendrijoms miestuose ir kaimo teritorijose“. Laiškai išsiųsti 12 politinių partijų ir organizacijų. Du laiškus gavome atgal, nes vieno laiško neatsiėmė pašte, kito adresatas nerastas.

Gavome vieną atsakymą – LSDP vardu atsakė partijos Aplinkos komiteto pirmininkas Kazys Grybauskas. Jis taip pat surado laiko susitikti su mumis ir aptarti sodininkų problemas. Dėkojame Seimo nariui K. Grybauskui ir linkime jam sėkmės.

Tikrai neraginame balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą. Manome, kad sodininkai jau apsisprendė, tik apgailestaujame, kad politikoje nemažėja sumaišties ir blaškymosi – pasirinkęs partiją pagal jos programą, nesi tikras kad ją atstovaujantys politikai ją ir įgyvendins.

 

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba


 

Skelbiamas Lietuvos sodininkų draugijos geriausiai tvarkomų sodų sklypų konkursas 

IMG_1366

Lietuvos sodininkų draugijos Visuotinis metinis narių susirinkimas, įvykęs 2016 m. balandžio 07 d., priėmė nutarimą dėl Draugijos sodų sklypų konkurso ir patvirtino Konkurso nuostatus.

LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS GERIAUSIAI TVARKOMŲ SODŲ SKLYPŲ KONKURSO
N U O S T A T A I
KONKURSO TIKSLAS
  1. Lietuvos sodininkų draugija, siekdama išaiškinti geriausiai tvarkomus sodo sklypus, skatinti jų tvarkymo, gerinimo ir gražinimo tradicijas, ugdyti sodininkų kūrybiškumą puoselėjant sodų sklypus bei aplinkinį kraštovaizdį, organizuoja šį konkursą. Tikslas – išaiškinti sodo sklypus, labiausiai atitinkančius mėgėjų sodininkystės paskirtį – sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
DALYVAVIMO SĄLYGOS
  1. Konkurse kviečiami dalyvauti Lietuvos sodininkų draugijos rajoninių susivienijimų sodininkų bendrijų nariai.
  2. Paraiškas dalyvauti konkurse rajoniniai sodininkų susivienijimai Lietuvos sodininkų draugijai pateikia iki 2016 m. liepos 15 d.
  3. Paraiškoje nurodoma konkursui atrinktų sodo sklypų duomenys: sodininkų bendrija, sodo sklypo savininko vardas, pavardė, adresas ir telefonas.
KONKURSO ORGANIZAVIMAS
  1. Informacija apie konkursą skelbiama Draugijos interneto svetainėje www.lsdraugija.lt , kvietimai dalyvauti konkurse išsiuntinėjami visiems Draugijos susivienijimams ir bendrijoms, pagal galimybę skelbiami kitose žiniasklaidos priemonėse.
  2. Konkurso komisija, sudaryta iš Draugijos, aplinkosaugos, apželdinimo, mokslo, žiniasklaidos ir kitų organizacijų atstovų aplanko rekomenduotus sodus iki 2016 m. rugsėjo 15 d.
KONKURSO VERTINIMO KRITERIJAI
  1. Konkurso komisija geriausiai tvarkomus sklypus vertins balais pagal 7 kriterijus:

 

Eil. Nr.
Kriterijai
Balai,
didžiausi
1.
Sodo sklypo atitikimas mėgėjų sodininkystės tikslui (aktyviam poilsiui ar gyvenimui, žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų) užsiauginimui, kraštovaizdžio tvarkymas, jo naudojimas rekreacijai)
 
 
20
2.
Sodo sklypo planavimas (pievelių estetinė būklė, dekoratyvinių augalų, gyvatvorių, daržų plotų komponavimas)
 
20
3.
Sodo statinių (gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų, pavėsinių, tvorų ir kt.) architektūros derėjimas prie kraštovaizdžio
20
4.
Vaismedžių, uogakrūmių, daržovių auginimas, jų asortimentas, augalų būklė, tinkamas trąšų bei pesticidų naudojimas
 
15
5.
Organinių atliekų kompostavimo vietos parinkimas, kompostinių įrengimas ir priežiūra
10
6.
Nuotekų tvarkymas pagal aplinkosaugos reikalavimus
10
7.
Sodininko mėgėjo savanoriška aplinkosauginė veikla (sodininkų bendrijos teritorijos aplinkos, bendro naudojimo sklypų priežiūra, inkilų įrengimas), dalyvavimas talkose.
5
 
Iš viso galima surinkti daugiausia:
100
 KONKURSO NUGALĖTOJŲ PAGERBIMAS
  1. Konkurso nugalėtojais skelbiami 20 sodo sklypų šeimininkai, surinkę daugiausiai balų. Nugalėtojai apdovanojami Oficialios pagerbimo ceremonijos metu, surengtos iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

_______________________________________

Picture 323

Konkurso nuostatai reglamentuoja tik baigiamuosius Konkurso etapus, kai Draugija, surinkusi paraiškas, suburia autoritetingą komisiją, kuri atvyksta į vietą ir pagal nustatytus kriterijus įvertina Konkursui pateiktus sodo sklypus. Apžiūrėjusi ir įvertinusi visus sklypus, komisija išrenka nugalėtojus, kuriems pagerbti Draugija organizuoja šventę, kurios metu apdovanojami nugalėtojai, skleidžiama geroji sodo sklypų tvarkymo patirtis.

 

IMG_9557

Rajoniniai Draugijos susivienijimai patys pasirenka būdą, kuriuo bus atrinkti kandidatai į Draugijos sodų sklypų konkursą – tai gali būti susivienijimo konkursas ar apžiūra, kurių nugalėtojai taps Draugijos konkurso dalyviais, atranka pagal sodininkų bendrijų rekomendacijas ar kt.

Picture 336

Picture 335

Picture 343

 

Laukiame paraiškų ir pamąstymų, kokios galėtų būti nominacijos. Sėkmės visiems.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas

Aloyzas Burba 


 

KĄ SAKOT, GĖLĖS UKMERGĖS ?

IMG_1392Tai pavadinimas puikaus, gausiai iliustruoto leidinio apie Lietuvos sodininkų draugijos narį – Ukmergės gėlininkų draugiją, jos penkiasdešimtmečio proga. Ir niekas geriau neapibudins Ukmergės gėlininkų, kaip citata iš šios knygos: „Ukmergės gėlininkų draugija gyvuoja jau pusšimtį metų. Per šį laiką keitėsi jos pavadinimas, nariai, skirtingi laikotarpiai formavo skirtingus uždavinius ir lūkesčius. Tačiau vienintelis gėlininkų tikslas, subūręs juos draugėn ir vienijantis iki šiol – mylėti ir puoselėti gėles – žemės stebuklą, puošti jomis savo ir kitų namus, langus, takelius, sušildant žmonių širdis ir parodant, jog su trapiu ir tyru gamtos grožiu atkeliauja laimė. O Ukmergė, ko gero, nebūtų tokia daili ir dėl savo nuostabių sodybų žinoma visoje šalyje, jei ne gėlininkų pastangos kurti gražią kasdienybę“.

IMG_1378Būtent kasdieniško grožio paieškoms ir buvo skirtas Ukmergės gėlininkų draugijos šis metais organizuotas „Gražiausios ir geriausiai tvarkomos sodybos konkursas“. Nežiūrint į tai, kad Ukmergės gėlininkų draugija dabar jungia tik 96 narius, tai labai aktyvių gėlių mylėtojų organizacija. Gėlininkai organizuoja apžiūras, konkursus, daug keliauja, dalyvauja įvairiose respublikinėse ar gimtosios savivaldybės organizuojamose šventėse ir renginiuose, savo išaugintomis gėlėmis puošia sodų sklypelius bei sodybas.

IMG_1391Pakvietimu dalyvauti sodybų apžiūroje labai apsidžiaugiau, nes tai puiki proga susipažinti su LSD nario veikla ir, aišku, pasigrožėti puikiai tvarkomomis sodybomis. Tokių apžiūrų metu visada pakeri tai, kad sodybų, tame tarpe ir mėgėjiškų sodų sklypelių, niekas specialiai nepuošia apžiūroms – žmonės tiesiog kuria grožį ir tarp jo gyvena. Tokių apžiūrų metu visada galima „pavogti“ idėją – pamatyti, kaip išradingai galima papuošti neišvaizdžią kaimyno ūkinio pastato sieną ant tavo sklypo ribos, kaip išryškinti augalų blogai nuaugusias šakas ar stiebus, paverčiant tai puošybos elementu, ir dar daug netikėtų sprendimų.

IMG_1381Sodybų apžiūros komisija dirbo labai atsakingai, tuo labiau, kad Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkės Zinaidos Zarankienės žodžiais, parašytais jau minėtoje knygoje „Mūsų gėlininkai – jau vyresni nei vidutinio amžiaus, todėl žmonės jautrūs, visiems svarbi teisybė“. Tai, kad jie jautrūs grožiui, tikrai pastebėjome lankydami sodybas. Komisija buvo priimta labai šiltai, šeimininkai nuoširdžiai aprodė visus išpuoselėtų sodybų kampelius, aiškino apie mus nustebinusių augalų auginimą, dauginimą, priežiūrą. Kelių sodybų šeimininkės svečius pasitiko apsirėdę tautiniais rūbais, primindamos, kad šie metai paskelbti etnografinių regionų metais.

IMG_1370

IMG_1368

IMG_1397

IMG_1366

IMG_1376IMG_1386

 

Komisijai teko sunkus uždavinys išrinkti geriausias sodybas iš geriausių. Nugalėtojais tapo:

Aldona ir Vincas Juzakėnai bei Eugenija ir Stasys Margevičiai – už išradingiausiai ir gražiausiai naujais motyvais papildytą sodybą.

Valė Pranckevičienė – už grožio puoselėjimą mažoje erdvėje.

IMG_1393Ramunė Gelbauskienė – už šlaitinio reljefo sumanų apželdinimą gausia gėlių kolekcija.

Zinaida ir Rimantas Zarankos – už kaimiško stiliaus sodybą su įvairios augmenijos elementais.

IMG_1375Vilma Šerelienė – už meilę gamtos grožiui ir miesto aplinkos tvarkymą.

Verutė Stankevičienė – už sodybos augalijos puoselėjimo ilgaamžiškumą.

Janina ir Romas Verbickai – už dekoratyvumą ir šeimininkų dosnumą ūkininko sodyboje.

 

IMG_1401IMG_1382IMG_1396Gėlininkai (8)Iškilminga nugalėtojų pagerbimo šventė vyko rugsėjo 30 d. Ukmergės kultūros centre. Svečius pasitiko gėlininkų paruošta paroda, kurioje puikavosi iš augalų, vaisių ir daržovių sukurti eksponatai. Iškilmingą posėdį pradėjusi Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkė Zinaida Zarankienė trumpai priminė garbingą Draugijos istoriją, prisiminė reikšmingiausius gėlininkų darbus šaliai ir miestui, padėkojo visiems nariams už pasiaukojantį darbą, apdovanojo labiausiai draugijai nusipelniusius narius. Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė pasidžiaugė gėlininkų darbais, jų aktyviu dalyvavimu Ukmergės renginiuose, apdovanojo konkurso dalyvius ir aktyviausius draugijos narius.

Gėlininkai (14)Lietuvos sodininkų draugijos vardu pasveikinau LSD narį, suorganizavus tokį puikų konkursą. Pasidžiaugėme, kad tarp LSD narių sodininkų organizacijų turime vienintelę gėlininkų draugiją, kuri primena metus, kai LSD jungė sodininkus, gėlininkus bei bitininkus. Apdovanojome jau paminėtus konkurso nugalėtojus LSD padėkos raštais ir dovanomis, kurias skyrė Maxima. UAB Maxima vykdo programą „Mums rūpi“, kurios metu remia bendruomenių projektus ir kitas iniciatyvas. Įmonė yra aktyvi visuomenės gyvenimo dalyvė, siekianti būti patikima ir atsakinga bendrove, natūraliai įsiliejančia į vietos bendruomenės gyvenimą. LSD padėkos raštais apdovanojome ir aktyviausias gėlininkes, ypač prisidėjusias prie šio konkurso organizavimo: Marytę Viliūnienę, Lionę Strumilienę ir Genę Šimkūnienę.

Gėlininkai (2)Gėlininkai (6)Gėlininkai (1)

Gėlininkai (3)Mums teko maloni pareiga perduoti sveikinimus nuo žurnalo „Sodo spalvos“ vyriausiosios redaktorės Danguolės Stundžaitės, kuri irgi dalyvavo apžiūroje, bet negalėjo atvykti į iškilmes. Geriausiai D. Stundžaitės įvertintos sodybos buvo apdovanotos „Sodo spalvų“ prenumerata, visi dalyviai gavo dovanų po šviežią žurnalo numerį. Perdavėme taip pat pažadą apie Ukmergės gėlininkų sodybas atspausdinti straipsnį žurnale „Sodo spalvos“.

Gėlininkai (17)Gėlininkai (13)

 

Raginame ir kitus Lietuvos sodininkų draugijos narius kviesti į savo renginius kitus Draugijos narius, bendraujant skleisti žinias apie gerąsias iniciatyvas ir keistis gerąja patirtimi. Sėkmės visiems.

(A. Burbos nuotraukos iš Ukmergės gėlininkų sodybų apžiūros ir „Ukmergės žinių“ žurnalistės Vaidotės Šantarienės nuotraukos iš šios apžiūros nugalėtojų pagerbimo šventės)

 

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba


 

Lietuvos sodininkai vienija jėgas vardan mėgėjų sodininkystės ateities

Liepos 13 dieną „Lietuvos sodininkų draugija“ ir „Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija“ pasirašė „Tarpusavio supratimo memorandumą dėl mėgėjų sodininkystės tolesnio puoselėjimo Lietuvoje“. Memorandumą pasirašiusios šalys teigia suvokiančios, kokią didelę reikšmę mėgėjų sodininkystė turi šalies gyventojams – tai aktyvaus poilsio, ramesnės aplinkos ir apsirūpinimo savo pačių išaugintais vaisiais ir daržovėmis galimybė, todėl memorandumo autoriai įsipareigoja dėti visas pastangas, kad mėgėjų sodininkystė Lietuvoje gyvuotų ir toliau. Tam tikslui pasiekti bus diskutuojama apie sodininkų mėgėjų prioritetus, formuojama mėgėjų sodininkystės ateities vizija bei atstovaujami sodininkų mėgėjų interesai įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijose, tokiose kaip Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Ne mažiau svarbios memorandumo nuostatos dėl siekio, kad mėgėjų sodų bendrijos taptų stipriomis savarankiškomis bendruomenėmis, ugdančiomis visuomeniškumą ir demokratiją visų amžiaus grupių gyventojų tarpe.

 „Lietuvos sodininkų draugijos“ pirmininkas Aloyzas Burba pasidžiaugė, kad tai pirmasis žingsnis bendros sodininkų mėgėjų nuomonės formavime. „Svarstant sodininkams svarbių įstatymų bei jų pataisų projektus Seimo komitetuose ar Vyriausybėje, sodininkus atstovaujančių asociacijų atstovai neretai pradeda aiškintis tarpusavyje, neprieidami vieningos nuomonės. Šį memorandumą pasirašiusios asociacijos sieks to išvengti visus klausimus aptardamos prieš jų svarstymą Seime ar Vyriausybėje“, – teigė LSD pirmininkas, kuris vylėsi, kad ši nuostata padės kuriant mėgėjų sodininkystės ateities viziją. „Lietuvos sodininkų draugija“ vienija Vilniaus, Alytaus, Kretingos, Marijampolės, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Ukmergės ir Zarasų rajoninius sodininkų susivienijimus, tris sodų bendrijas, Ukmergės gėlininkų draugiją, sodininkystės įmonę „Jūsų sodui“, žurnalą „Sodo kraitė“ ir tris fizinius asmenis. Didžiausias draugijai priklausantis rajoninis susivienijimas – Vilniaus susivienijimas „Sodai“, jungiantis apie 40000 narių 365 sodo bendrijose. Draugija įkurta 1959 m., tuo metu ji vadinosi „Lietuvos sodininkystės draugija“.

 „Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos“ pirmininkas Juozas Ravinis priminė, kad siekiant kuo geriau atstovauti sodininkų grupių poreikius, reikalinga stipri pozicija. „Dabar yra sprendžiami klausimai dėl sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybių žinion. Šiems ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti būtina vieninga atstovaujanti struktūra, kadangi pavieniai bendrijų pirmininkai neturi tam galimybių, o galbūt ir laiko“, – teigė LSBA pirmininkas. „Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija“ vienija Kauno, Elektrėnų, Klaipėdos ir Jonavos rajono sodų bendrijas.

 

 


 

Šalies bendruomenėms – naujos galimybės kurti geresnę aplinką

Šalies bendruomenės gali prisidėti kuriant geresnę aplinką mums visiems: įrengti trūkstamą apšvietimą mietelio gatvėse, padėti mokyklos krepšinio rinktinei pasirengti naujausiam čempionatui ar atkurti vietos etnografinius papročius menančią istorinę vietą. Šią iniciatyvą siekia plėtoti bendrovė „Maxima LT“, skelbdama bendruomenių iniciatyvų konkursą „Mes – bendruomenė“. Konkursu siekiama skatinti bendruomenių ir gyventojų aktyvumą bei iniciatyvumą sprendžiant juos supančios aplinkos problemas. Tris geriausius projektus, gerinančius vietos bendruomenių gyvenimo kokybę, planuojama išrinkti iki šių metų rugpjūčio 15 dienos. Jiems įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.

 Projekto „Mes – bendruomenė“ partneriai – šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (NIPC).

 „Šalies bendruomenių organizacijos yra variklis, galintis paskatinti mus visus aktyviau dalyvauti kuriant geresnę aplinką kaimynystėje. Todėl sveikiname naująją iniciatyvą ir kviečiame šalies gyventojus dar aktyviau įsitraukti į bendruomeninę veiklą – juk niekas kitas geriau nežino aktualiausių kiemo, rajono, miestelio ar miesto poreikių“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

 Lietuvoje veikia virš 1800 įvairių bendruomeninių organizacijų, rodo „BGI Consulting“ atliktas tyrimas. Tankiausias jų tinklas – kaimiškose vietovėse. Bendruomeninės organizacijos savo pagrindine veikla įvardija renginių, švenčių organizavimą (77 proc.), gyvenamosios aplinkos tvarkymą (67 proc.), bendrų interesų atstovavimą valdžios institucijose (45 proc.).

„Maximos“ parduotuvės veikia visoje Lietuvoje: įsikūrę daugelio bendruomenių kaimynystėje, esame jų dalis. Suprantame, kad finansinė parama bendruomenėms labai svarbi, tad jau ir iki šiol rėmėme bendruomenių iniciatyvas, o konkursu „Mes – bendruomenė“ siekiame dar labiau prisidėti prie bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

 Remiantis  bendrovės „Maxima LT“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, bendruomenėms ypač aktualus yra finansavimo klausimas – 40 proc. apklaustųjų teigė, kad bendruomenių veikla remiama nepakankamai. Gyventojų nuomone, labiausiai Lietuvoje finansavimo trūksta infrastruktūros gerinimo (taip mano 58 proc. apklaustųjų), švietimo (54 proc.) bei sveikatingumo (50 proc.) iniciatyvoms.

„Nuolat bendraujame su bendruomeninėmis organizacijomis ir pastebime, kad viena iš opiausių problemų, trukdančių bendruomenėms aktyviai vykdyti veiklą, yra nepakankami finansiniai ištekliai. Kaip rodo „BGI Consulting“ tyrimas, beveik 40 proc. bendruomeninių organizacijų metinis biudžetas yra iki 290 eurų, beveik 30 proc. organizacijų – nuo 290 iki 870 eurų. Šių lėšų pakanka labai ribotiems projektams įgyvendinti“, – sako Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

 Šalies bendruomenės, norinčios dalyvauti naujoje bendrovės „Maxima LT“ iniciatyvoje, iki liepos 1 d. gali siųsti paraiškas, pristatydamos projektus, kaip pagerinti konkrečios bendruomenės, kurioje veikia organizacija, gyvenimą. Iki rugpjūčio 15 dienos bus paskelbtos trys projekto kriterijus ir idėją labiausiai atitinkančios paraiškos, kurioms bus skirtas finansavimas – 5, 10 ar 15 tūkstančių eurų. Prioritetai bus teikiami etnografinių regionų vertybes puoselėjantiems, švietimo, sveikos gyvensenos ir sveikatinimo, infrastruktūros gerinimo projektams.

 Konkurse dalyvauti ir paraiškas teikti gali į vietos bendruomenių gerovės kūrimą orientuotos, ne pelno siekiančios organizacijos, registruotos kaip asociacija, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, arba sodininkų bendrija, veikiančios ne mažiau kaip dvejus metus ir turinčios paramos gavėjo statusą.

2014 metais bendrovė „Maxima LT“ paramai skyrė beveik 430 tūkst. eurų (apie 1,5 mln. litų). Lėšomis ir prekėmis buvo paremta apie 70 įvairių paramos organizacijų ir projektų, dauguma jų – vaikų ir jaunimo švietimo bei ugdymo projektai, taip pat šalies miestų ir miestelių bendruomenių veiklos.

Daugiau informacijos:

Renata Saulytė,
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342
El. paštas renata.saulyte@maxima.lt
www.maxima.lt

800px-maxima_lt_logo

 

 

bendruomene

 

 

 

 

 

 Kvietimas

 


 

 

Zenklas_LSD1LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA IŠSIRINKO NAUJĄ VADOVĄ

Šių metų rugsėjo 25 d. Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose, Kauno r. įvyko visuotinis Lietuvos sodininkų draugijos narių susirinkimas. Į susirinkimą susirinko Alytaus, Marijampolės, Raseinių, Telšių, Ukmergės, Vilniaus miestų ir rajonų susivienijimų pirmininkai, sodininkų bendrijų nariai, kiti Draugijos nariai. Pradžioje susirinkimo Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas Dr. Vidmantas Bendokas supažindino susirinkusius narius su Instituto vykdoma moksline veikla, pasveikino draugijos narius palinkėdamas sėkmingo darbo.

Draugijos įsikūrimo istoriją, veiklą, nuveiktus darbus pristatė Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas V. Butkevičius. Jis pažymėjo, kad prieš 55 metus buvo įkurta Lietuvos sodininkų draugija. Jos steigėjai buvo pavieniai sodininkai. Gėlininkai, bitininkai beveik iš visų respublikos miestų ir rajonų. Draugija tarsi pratęsė buvusios nepriklausomos Lietuvos sodų, vaisių ir daržovių gamintojų draugijos prie Žemės ūkio rūmų įkurtos Lietuvos žemės ūkio smulkiųjų šakų ir specialių kultūrų draugijos „Sodyba“ veiklą. Dėl karo ir permainų valstybės gyvenime jos veikla buvo nutraukta ir iki 1959 m. pavienių sodininkų, gėlininkų ir bitininkų veikla buvo nekoordinuota, bet kolektyviniai sodai jau buvo pradėję kurtis. Tarybiniais metais kolektyvinius sodus steigė įmonės ir organizacijos. Administracija ir profsąjungos reguliavo sodininkų santykius, teikė materialinę pagalbą įrengiant bendro naudojimo objektus – kelius, vandens telkinius, tvoras, elektros įrenginius ir kt.

Atkūrus nepriklausomybę, mėgėjiški sodai (nuo 1992 m. sodininkų bendrijos) prarado šefuojamas organizacijas. Visus bendro naudojimo objektus reikėjo rengti narių lėšomis. 1992 m. Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“. Bendrijų nariai galėjo savo sklypelius įsigyti lengvatinėmis sąlygomis kaip nuosavybę, ir pasijusti šeimininkais.

2003 m. gruodžio 18 d. Respublikos seimas priėmė LR Sodininkų bendrijų įstatymą, pirmąjį per visą mėgėjiškos sodininkystės egzistavimą. Bendrijų veikla tapo konkreti, aiški ir reglamentuota. Daugelio sodininkų bendrijų veikla yra kūrybinga, skatinanti ir puoselėjanti gražias darbo, poilsio ir bendradarbiavimo tradicijas. Draugijos pirmininkas pasidžiaugė, kad Respublikoje yra daug gražiai besitvarkančių, aplinkos grožį puoselėjančių, diegiančių gražias bendravimo tradicijas sodininkų bendrijų ir jų narių.

Aktyvinti, plėtoti bendrijų veiklą padeda Lietuvos sodininkų draugijos, susivienijimų organizuojami dalykiniai seminarai, rengiami konkursai, sodininkų mugės, išvykos į atskiras gerai darbą besiorganizuojančias bendrijas, mokslo institucijas. V. Butkevičius konstatavo, kad negaunant paramos iš valstybinių institucijų, šie renginiai ir priemonės darosi vis labiau problemiški.

Draugijos pirmininkas pripažino, kad gyvenimas nestovi vietoje. Jei anksčiau sodininkų bendrijų teritorijos buvo tik poilsio oazės, tai pastaruosius metus jos tampa ir gyvenamąja vieta daugeliui miestų ir rajonų gyventojų. Iškilo būtinybė tobulinti teisinę bazę, todėl beveik kasmet nuo 2008 m. buvo priimamos LR Sodininkų bendrijų įstatymo, kitų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, reguliuojančių sodininkų bendrijų veiklą, pataisos. Keičiantis įstatymams Lietuvos sodininkų draugija paruošdavo pagrindinių sodininkų bendrijų dokumentų, įstatų bei vidaus tvarkos taisyklių, pavyzdinius variantus. Labai dažnai, pastebėjo V. Butkevičius, tiek Draugijos tiek atskirų susivienijimų nariai gaudavo užklausimus pateikti pasiūlymus, nusiskundimus dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo bei kitų įstatymų. Apibendrinę gautą informaciją Draugijos atstovai pateikdavo darbo grupių, sudarytų LR Sodininkų bendrijų įstatymui tobulinti, svarstymui.

Draugijos pirmininkas, kalbėdamas apie finansinę Draugijos situaciją, paatviravo, kad surenkamo nario mokesčio nepakanka tolimesnei Draugijos veiklai bei nustatytiems uždaviniams vykdyti, be to ir ne visi nariai laiku sumoka nustatytą nario mokestį, todėl paprašė esamų narių laiku sumokėti nario mokestį, taip pat paagituoti į Draugijos veiklą įtraukti kuo daugiau naujų narių.

Toliau Draugijos narių susirinkime buvo svarstomi kiti klausimai ir priimti nutarimai, tokiais klausimais kaip draugijos revizoriaus ataskaita, metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas, dėl draugijos tolimesnės veiklos, dėl nario mokesčio dydžio nustatymo ir jo mokėjimo tvarkos, naujo Draugijos pirmininko ir prezidiumo rinkimo, revizoriaus rinkimo.

Atsistatydinus Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkui Vladislovui Butkevičiui, kuris Draugijos pirmininku buvo išrinktas 1991 m., naujuoju pirmininku, kartu ir prezidiumo pirmininku vienbalsiai buvo išrinktas Aloyzas Burba. V. Butkevičius pasidžiaugė, kad jo vykdomą vadovavimą perėmė patikimas žmogus, ilgametis Draugijos vykdomų projektų koordinatorius, Biomedicinos (Gamtos) mokslų daktaras parašęs ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių, keliasdešimt svarbių projektų aplinkosaugos srityje vadovas bei dalyvis.

Į Draugijos prezidiumą vienbalsiai buvo išrinkti šie nariai: Fabijonas Delinda – Alytaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas, Ona Babonienė – Raseinių susivienijimo „Sodai“ pirmininkė, Petras Basalykas – UAB „Jūsų sodui“ direktorius,  draugijos nariai Aloyzas Burba ir Zita Kazlovskienė. Draugijos revizoriumi buvo perrinktas Marijampolės susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Pranciškus Jokimaitis.

Draugijos nariai negailėjo gerų žodžių buvusiam Draugijos vadovui V. Butkevičiui įteikdami jam didelę puokštę gėlių bei storą knygą apie Lietuvos gamtą, kurioje galėjo linkėjimus parašyti kiekvienas susirinkimo dalyvis. Taip pat už ilgametę veiklą, aktyvų dalyvavimą sprendžiant sodininkams svarbius klausimus, mėgėjiškos sodininkystės tradicijų puoselėjimą, už atsakingą, pasiaukojantį ir nuoširdų darbą vienijant visus Lietuvos sodininkus V. Butkevičiui buvo įteikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pasirašyti padėkos raštai. Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas Dr. Vidmantas Bindokas V. Butkevičiui įteikė suvenyrinį obuolį.

Po susirinkimo visi dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti Sodininkystės ir daržininkystės instituto bandyminius sodus bei daržus. Ekskursiją vedė Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas Dr. Vidmantas Bindokas ir Instituto sodininkystės technologijų skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Nobertas Uselis. Dr. N. Uselis sodininkams mėgėjams pristatė institute vykdomus tyrimus ir sodininkystės naujoves. Visi, kas norėjo, galėjo paragauti bandyminiuose soduose užaugintų sultingų obuolių.