Draugija 2010 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 25 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministrą Gediminą Kazlauską dėl atliekų tvarkymo sodininkų bendrijose, kuriame išdėstė argumentus.
Lietuvos sodininkų draugija gauna daug užklausimų iš miestų ir rajonų sodininkų bendrijų (toliau – Bendrija), su prašymais išaiškinti, ar teisėtai elgiasi savivaldybės, kurios verčia sodo bendrijas kaip atliekų turėtojas sudaryti sutartis su Savivaldybių atliekų tvarkymo operatoriais (toliau – operatoriai) dėl atliekų išvežimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog dažnas atvejis, kada Lietuvos miesto ir rajono savivaldybės baudžia Bendrijų pirmininkus už tai, kad jie nesudaro sutarčių su Savivaldybių atliekų tvarkymo operatoriais, nors yra gavę sodininkų bendrijos pirmininko raštišką pranešimą, kad sodininkų bendrijos narių susirinkime yra numatę nestatyti bendro konteinerio.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (Žin., 2004 Nr. 4-40) 1 str., kuris nustato sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjiško sodo teritorijos ir sodo sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Sodininkų bendrijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (toliau – LR CK), bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Bendrijų pirmininkai veikdami bendrijos vardu turi teisių tiek, kiek jiems suteikia minėtas Įstatymas. Taip pat pagal LR CK 2.50 straipsnį, kuriame nurodyta, jog „Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvavimo prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus“. LR CK yra įstatyminio lygmens, todėl kiti poįstatyminiai aktai (Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės) negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Teisės aktų santykis ir teisės šaltinių sistema nurodyta LR civilinio kodekso 1.4 str. 4 d., apibrėžta poįstatyminio akto teisinę galią jo santykį su LR civiliniu kodeksu bei įstatymais.
Taigi Bendrijos nariai buitinių atliekų išvežimo sutartis su atliekų vežėjais turi sudaryti individualiai su Bendrijos nariais. Remiantis aukščiau minėtais teisės aktais Bendrijų pirmininkai sutarčių negali sudaryti sodininkų vardu neturėdami įgaliojimų, nes nebūtų jokio teisinio pagrindo rinkti už tai pinigus iš Bendrijos narių. Savivaldybės nurodo, kad atliekų turėtojams nurodytiems komunalinių atliekų išvežimo viešąją paslaugą teikia tik Savivaldybių atliekų tvarkymo operatoriai ir atliekų turėtojai privalo naudotis operatorių paslaugomis. Bendrijų pirmininkai visų sodininkų bendrijoje esančių atliekų vardu negali sudaryti su atliekų tvarkymo operatoriumi ir dėl to, kad Savivaldybių administracijos Bendrijose nėra įrengusios kolektyvinių konteinerių aikštelių bei nėra pastačiusių konteinerių. Bendrijoms apie jiems priskirtą aikštelių būvimą vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį, savivaldybės privalo informuoti atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius).
Darytina išvada, jog Bendrija nėra komunalinių atliekų turėtoja, o atliekų turėtojai yra Bendrijos nariai ir turi sudaryti sutartis su atliekų vežėjais dėl jų turimų komunalinių atliekų išvežimo individualiai, jei Bendrijos susirinkimas nėra priėmęs kitokio sprendimo. Bendrija nėra užsiregistravusi kaip atliekų tvarkytojas, tad negali bendrijos nariams – atliekų turėtojams – teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, už tai rinkti iš jų pinigus ir sudaryti su jais sutarčių, kuriuose įpareigotų tokią paslaugą teikti, ar prisiminti tokią pareigą visuotinio susirinkimo sprendimu.
Remiantis į aukščiau išdėstytą informaciją, prašau paaiškinti, ar teisėtai elgiasi miestų, rajonų savivaldybės reikalaudamos sodų bendrijas sudaryti sutartis dėl atliekų išvežimo su Savivaldybių atliekų tvarkymo operatoriais.
Pagarbiai
Draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius