SODININKŲ PROBLEMAS SPRĘSKIME KARTU

Sodininkai mėgėjai bruzda jau ne pirmus metus. Gyvenimo ir įstatymų pokyčiai naujus reikalavimus iškėlė ir sodininkų bendrijoms. Ilgai mynę kelius iki energetikų, matininkų, žemėtvarkininkų, savivaldybės ir kitų valdininkų kabinetų, ilgainiui sodininkai suprato, kad savo jėgomis juos įveikti sunku. Vis daugiau sodininkų bendrijų kreipiasi į Lietuvos sodininkų draugiją (Draugiją), kad padėtų apginti savo interesus. Daugelis jų yra šios draugijos nariai, dalyvauja draugijos organizuojamuose seminaruose ir pasitarimuose, kuriuose dažnai būna pakviesti ministerijų ir žinybų atstovai, konsultuojantys sodininkų aktualiais klausimais.

Gindami savo interesus, sodininkai raštais atakuoja atsakingas institucijas. Oficialūs atsakymai dažnai nuvilia, pavieniai sodininkai lieka nesuprasti ar neišgirsti. Pasitaiko nesusikalbėjimų, nesutarimų ir dėl pačių sodininkų, kuriems trūksta specifinių žinių atstovaujant savo interesus. Bendrijų nariai, nedalyvaudami Draugijos veikloje, praranda galimybę sužinoti naujausią informaciją apie pasikeitimus, priimtus sprendimus, sprendžiamas ar išspręstas problemas visų Lietuvos sodininkų mastu.

Pastaruoju metu aktualiausios problemos yra dėl elektros tinklų pardavimo, žemės nuomos mokesčio, geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo. Daugelis sodininkų mėgėjų skundžiasi žemėtvarkininkų darbu. Miestų, priemiesčių zonose sklypus turintys sodininkai mėgėjai ypač daug sugaišta, kol sutvarko žemės dokumentus.

Šias ir kitas sodininkų problemas padeda spręsti Lietuvos sodininkų draugija, kuri atstovauja sodininkų interesus, deda dideles pastangas sodininkų bendrijų labui ir mano, kad problemas greičiau  galima išspręsti tik suvienijus pajėgas. Sodininkų draugija bendradarbiauja su Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetais, Aplinkos apsaugos ir kitomis ministerijomis, Savivaldybių institucijomis, siunčia siūlymus, projektus, nusiskundimus. Per daugelį metų Draugija yra sukaupusi didelę patirtį  bendraujant su valdžios atstovais. Apie tai byloja ir nuveikti darbai.

Lietuvos Sodininkų draugijos iniciatyva Seimo valdyba 2002 m. birželio mėn. sudarė darbo grupę, kurią sudarė Kaimo reikalų komiteto, Teisės departamento, Aplinkos ministerijos atstovai, o sodininkų interesus atstovavo Draugijos ir Vilniaus Susivienijimo „Sodai“ sodininkai. Po ilgai vykusių diskusijų, svarstymų pagal grupės parengtą projektą, 2003 m. pabaigoje buvo priimtas Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymas, kartu pirmasis teisės aktas kontroliuojantis visų sodininkų bendrijų veiklą.

Sodininkų Draugija kartu su Vilniaus susivienijimu „Sodai“ paruošė Sodininkų bendrijos įstatus, kurie nuolat peržiūrimi, esant įstatymų pakeitimams atnaujinami. Po Sodininkų bendrijų įstatymo priėmimo buvo paruošti lydintys dokumentai: sodininkų bendrijų vidaus tvarkos taisyklės, vadybos ir revizijos komisijos darbo reglamentai, įvairios sutartys su sodininkų bendrijos nariais ir ne nariais. Šių dokumentų pavyzdžiu sėkmingai naudojasi daugelis Lietuvos sodininkų bendrijų.

Ilgai būna varstomos valdininkų durys, rašomi raštai, kuriuose akcentuojamos problemos ir siūlomi galimi sprendimo būdai, ieškoma kompromisų, norint apginti sodininkų teises, tačiau nemažai jau nuveikta.

Bendradarbiauta su Aplinkos apsaugos komitetu, kuris pateikė projektą dėl Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1935). Pakeitus 9 straipsnio 5 dalį sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Šiuo metu, pagal 2010 m. gruodžio mėn. 22 d.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1854,  bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą (kaimo gyvenamajai vietovei priskirtoje teritorijoje) ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą (miestui priskirtoje teritorijoje) neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir kai šios atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Tokiais sklypais laikomi valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha, taip pat tie valstybinės žemės sklypai, (kurie g.b. ir didesni nei 0,04 ha)  prie kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.

Inicijuotas Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimas (2008 m. lapkričio 11 d. Nr. X-1797), kuris sodininkų bendrijų nariams, kurie laikotarpyje nuo 1991 m. iki 1995 m. gegužės 18 d. neprivatizavo savo naudojamų sklypų, bet valdė juos kaip naudotojai, suteikė galimybę juos privatizuoti.

2008 metų gruodžio mėn. Seimas pakoregavo Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį. Dabar sodo sklypas ne tik poilsio, bet ir gyvenamoji vieta. Svarbiausias pokytis tas, kad dabar sodo namą galima registruoti kaip gyvenamąją vietą.

2009 rugsėjo mėn. kreiptasi į Seimo Kaimo reikalų komitetą dėl žemės nuomos mokesčio sodininkų bendrijose, prašyta kad iš apmokestinamosios žemės nuomos mokesčiu bazės būtų išjungti viešieji keliai, rekreacijai skirti žemės plotai, kiti plotai, kur yra viešasis interesas, taip sumažinti apmokestinamąją bazę.

2009 m. kreiptasi dėl susirinkimo balsavimo teisės perleidimo, susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarkos papildymo, pateikti siūlymai. Pataisų pagrindinis tikslas – patobulinti sodininkų bendrijų valdymą, sumažinant reikalaujamą bendrijos narių susirinkimo kvorumą priimant sprendimus.

Nuo 2002 m. iki 2010 m. vyko daug pasitarimų Ūkio ministerijoje dėl elektros tiekimo ir naudojimo, tačiau keičiantis ministrams, tvarka likdavo ta pati. Ilgus metus nesisekė susitarti su energetikais dėl elektros tinklų pardavimo sąlygų. Sodininkų Draugija gynė sodininkų interesus derantis dėl privatizavimo sąlygų. Tik 2010 m. vasario mėn. 11 d. buvo naujai patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. 2010 m. kovo 30 d. energetikos ministro įsakymu Nr.1-101 Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašas buvo papildytas naujomis konkrečiomis nuostatomis, skirtomis sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimo ypatumams, ir iš esmės supaprastino reikalavimus sodininkų bendrijų pateikiamiems dokumentams. 2010 metais buvo pradėtas elektros tinklų išpirkimo procesas. Elektros tinklų pardavimu skirstomųjų tinklų operatoriui yra suinteresuoti sodininkai, siekiantys išvengti problemų dėl saugaus ir efektyvaus tinklų eksploatavimo, lėšų stokos tinklų renovacijai, sunaudotos elektros energijos apskaitos bei mokesčių surinkimo iš bendrijų narių.  Šiuo metu liko labai nedaug bendrijų, kurios dar nepardavė elektros tinklų. Pardavusių savo elektros tinklus sodininkų bendrijų nariai tampa LESTO klientais, kuriems galioja visos teisės, pareigos bei sąlygos, taikomos buitinių elektros vartototojų grupei.

Šiuo metu labai aktualūs geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimai. Remiantis 2006 metų Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, savivaldybės turi užtikrinti įstatymo įgyvendinimą, kad  iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Šių metų balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų ir aplinkos komitetai, išklausę Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Sodininkų Draugijos atstovų nuomones dėl egzistuojančių problemų sodininkų bendrijose, parengė pasiūlymus Vyriausybei dėl infrastruktūros ir žemėtvarkos problemų sodininkų bendrijose.

Kviečiame visus Respublikos sodininkus aktyviau dalyvauti Lietuvos Sodininkų Draugijos veikloje, kad galėtume sėkmingai atstovauti ir ginti savo teises Seime, Vyriausybėje, Ministerijose ir kitose institucijose. Visada sutelkta jėga gali pasiekti geresnių rezultatų ginant sodininkų viešąjį interesą.

This entry was posted in Datos. Bookmark the permalink.