Mes rašome

 

pinigaiBENDRIJOS TEISĖ SKOLINTIS PINIGŲ IŠ SAVO NARIŲ AR KITŲ ASMENŲ

Į Lietuvos sodininkų draugiją kreipėsi sodininkų bendrijų valdybos pirmininkai, norėdami sužinoti, ar bendrija turi teisę skolintis pinigų iš savo narių ar kitų asmenų.

LR Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta sodininkų bendrijos samprata. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Bendrija, įgyvendindama sodininkų bendrąsias teises valdant, prižiūrint ir naudojant bendro naudojimo objektus, naudoja bendrijos surinktas lėšas iš bendrijos narių. Bendrijos nariai galėtų paskolinti pinigų sodininkų bendrijai vykdant bendro naudojimo objektų priežiūrą, tačiau LR Sodininkų bendrijų įstatymo 20 str. 2 d. 4 p. yra numatyta, kad bendrijai draudžiama skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens, mokant palūkanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito įstaigas.

Kreipėmės į LR Finansų ministeriją norėdami išsiaiškinti, ar bendrijai apskritai draudžiama skolintis pinigų iš bendrijos narių ir kitų asmenų ar galima skolintis pinigų, nemokant palūkanų.

LR Finansų ministerijos atsakymas


 

 

Zenklas_LSD1KVIEČIAME SODININKUS VIENYTIS

Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 1800 sodininkų bendrijų, kurios vienija per 200 tūkstančių sodininkų. Juos atstovauja Lietuvos sodininkų draugija. Lietuvos sodininkų draugija yra sodo bendrijų, susivienijimų ir atskirų sodininkų susivienijimas, kurio tikslas yra puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką sodininkystę koordinuoti draugijos narių veiklą, atstovauti narių interesus ir juos ginti.

Draugijos veiklos tikslai: veikti puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką sodininkystę ir jos tradicijas; teikti konsultacijas ir rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams; organizuoti ir teikti konsultacijas sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos; atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus; užsiimti leidybine, švietėjiška, konsultacine veikla; visuomenei naudingais tikslais organizuoti visuomenines talkas švariai gamtai išsaugoti; rengti geriausiai tvarkomų sodų bendrijų ir gražiausių sodų sklypų apžiūras, konkursus, parodas; rengti konferencijas, seminarus programiniams, dalykiniams ir organizaciniams klausimams aptarti; plėtoti ryšius su užsienio organizacijomis, keistis patyrimu mėgėjiškos sodininkystės, daržininkystės, gėlininkystės, kitose aplinkos apsaugos srityse; teikti savo nariams konsultacijas juridiniais ir buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais; teikti konsultacijas nariams, siekiant padėti vykdyti jų įstatuose numatytą veiklą.

Kiekvienais metais sodininkų bendrijų teritorijose nuolatinių gyventojų skaičius nepaliaujamai auga. Bendrijų teritorijos, ypač miestuose, jau realiai tampa ne tiktai zona skirta poilsiui ir rekreacijai, bet ir gyvenamąja vieta didžiajai daliai sodininkų. Daugėjant gyventojų išauga susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto poreikis. Taip pat būtina tobulinti ir galiojančius įstatymus, reglamentuojančius sodininkų bendrijų veiklą, ir juos pritaikyti prie šiandieninių gyvenimo realijų.

Sodininkų veiklą be LR Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, Žemės,  Statybos, Energetikos ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, miestų ir rajonų savivaldybių sprendimai ir kiti teisės aktai. Sodininkams sunku susigaudyti daugybėje vis keičiamų teisės aktų, jie neturi pakankamai patirties ir drąsos dalyvauti įstatymų kūrimo procese. Daugumai jų atstovaujanti Lietuvos sodininkų draugija norėtų  įtraukti kuo daugiau sodininkų į įstatymų kūrimo procesą, kad jie vėliau įgyvendindami savo tikslus plėtojant mėgėjišką sodininkystę, organizuojant sodininkų bendrijų valdymą ir veiklą, galėtų vadovautis teisės aktais prie kurių kūrimo ir patys prisidėjo.

Lietuvos sodininkų draugijos atstovai dalyvauja pasitarimuose LR valstybinėse institucijose, tokiose kaip LR Seimas, LR Vyriausybė, ministerijos, svarstant ir sprendžiant klausimus, susijusius su sodininkų veikla. Lietuvos sodininkų draugijos atstovai visuomet yra kviečiami į darbo grupių posėdžius, kur yra svarstomi ir ruošiami ir LR Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai ir papildymai. Tokios darbo grupės buvo sudarytos 2003 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2012 m. ir 2013 m.

2013 m. Lietuvos sodininkų draugijos atstovai: Draugijos pirmininkas V. Butkevičius, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos narys ir Draugijos narys V. Legatas, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ juristė I. Rastenytė dalyvavo LR Aplinkos ministerijos sudarytoje tarpžinybinės darbo grupės veikloje, kuri sprendė sodininkams aktualius klausimus. Darbo grupė paruošė ir pateikė LR Seimui pasiūlymus bei teisės aktų projektus dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo.

Lietuvos sodininkų draugijos atstovai yra kviečiami dalyvauti ir LR Seimo komitetų posėdžiuose, kuriuose yra svarstomi pateikti įstatymų projektai, susiję su sodininkų bendrijų veikla. Draugijos atstovai turi apginti pasiūlyto įstatymo projekto nuostatas, paaiškinti komitetų nariams, kad jų siūlomi pakeitimai yra svarbūs ir reikalingi sodininkų veiklai vykdyti. Tokiais atvejais yra labai reikalingas teisininkas, kuris galėtų atstovauti visus Lietuvos sodininkų draugijos narius. Šiuo metu Draugija teisininko etato neturi, nors jis yra gyvybiškai reikalingas. Norint, kad ateityje būtų sukurtas toks etatas, būtina, kad kuo daugiau miestų ir rajonų sodininkų bendrijų, atskirų sodininkų dalyvautų Lietuvos sodininkų draugijos veikloje.

Draugija kiekvienais metais rengia draugijos narių susirinkimus-seminarus, kurių metu supažindina su įstatymų naujovėmis, sodininkams iškylančiomis problemomis ir jų sprendimų būdais, ruošiamomis išvykomis ar rengiamais susitikimais su valstybinių institucijų atstovais. Lietuvos sodininkų draugija kas 2 – 3 metus organizuoja respublikinį geriausiai tvarkomų sodininkų bendrijų ir sodo sklypų konkursą – apžiūrą, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti geriausiai tvarkomas bendrijas ir sodo sklypus. Tokie konkursai – apžiūros, tai gera priemonė ugdyti tausojantį ir saugantį požiūrį į gamtą, jos išteklių naudojimą, populiarinti naujausias augalų veisles, tinkamą trąšų, pesticidų vartojimą, auginti kuo daugiau kokybiškos, ekologiškai švarios produkcijos, plėsti vaisių, uogų, daržovių asortimentą.

Džiaugiamės, kad šiais metais į Draugiją buvo priimti 5 nauji nariai: 3 fiziniai asmenys – A. Burba, V. Legatas, Z. Kazlovskienė ir 2 juridiniai asmenys – S/B „Rasa-2“ (Riešės sen., Vilniaus r., v-bos pirmininkas S. Sunelaitis), S/B „Dobilas“ (Verkių sen. Vilniaus m., v-bos pirmininkas P.A. Pumputis).

 Tikimės, kad ateityje Lietuvos sodininkų draugija galės didžiuotis narių gausa, kurie prisidės prie Draugijos tikslų ir jų įgyvendinimo uždavinių, atstovaus sodininkų interesus valstybinėse institucijose, rengs konkursus – apžiūras bei išvykas po gražiausius Lietuvos sodus.

Kviečiame sodininkų bendrijas, pavienius sodininkus dalyvauti Lietuvos sodininkų draugijos veikloje. Draugijos adresas: Algirdo g. 11/9 – 1, Vilnius, LT – 03219, tel. (8-5) 261 69 93, el.paštas: sodininkai@gmail.com; internetinė svetainė: www.lsdraugija.lt .

 


images 

LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS

 Šių metų balandžio 29 d. Vilniaus susivienijimo „Sodai“ patalpose, adresu Dominikonų g. 14-5, Vilnius įvyko visuotinis Lietuvos sodininkų draugijos susirinkimas. Susirinkimą pradėjo Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius, kuris supažindino draugijos narius su susirinkimo darbotvarke taip pat pateikė Draugijos veiklos atskaitą už 2013 m.

Draugijos pirmininkas informavo Draugijos narius, kad praėjusiais metais įvyko ne vienas pasitarimas valstybinėse institucijose, o vienas iš svarbiausių  – dalyvavimas LR Aplinkos ministerijos sudarytoje tarpžinybinėje darbo grupėje, kuri sprendė sodininkams aktualius klausimus. Darbo grupė paruošė ir pateikė LR Seimui pasiūlymus bei teisės aktų projektus dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, dėl LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 72 ir 12¹ straipsniais įstatymo projekto ir dėl LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Draugijos nariai buvo supažindinti su šiais įstatymų projektais.

Draugijos vyr. buhalterė Zita Kazlovskienė pateikė ataskaitą apie 2013 m. pajamų – išlaidų sąmatos vykdymą bei informavo Draugijos narius apie sodininkų bendrijų narių susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.

Visuotinis Draugijos narių susirinkimas svarstė ir naujų narių priėmimą į Lietuvos sodininkų draugiją klausimą. Draugijos pirmininkas informavo, kad buvo gauti 5 prašymai įstoti į Draugiją. Pagal galiojančius Draugijos įstatus Draugijos nariais gali būti sodininkų susivienijimai, bendrijos ir atskiri sodininkai – veiksnūs fiziniai asmenys sulaukę 18 metų (sodininkų bendrijų nariai ir nesantys sodininkų bendrijos nariais). Į Draugijos narius priima visuotinis narių susirinkimas savo sprendimu.

Visuotinis draugijos narių susirinkimas vienbalsiai pritarė naujų narių priėmimui į Lietuvos sodininkų draugiją. Jais tapo:

Fiziniai asmenys: A. Burba, V. Legatas, Z. Kazlovskienė;

Juridiniai asmenys:

S/B „Rasa-2“ (Riešės sen., Vilniaus r., v-bos pirmininkas S. Sunelaitis),

S/B „Dobilas“ (Verkių sen. Vilniaus m., v-bos pirmininkas P.A. Pumputis).


 

 

INFORMACIJA APIE ATLIEKŲ TVARKYMĄ VILNIAUS RAJONE ESANČIOSE SODININKŲ BENDRIJOSE

Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Maišiagalos, Nemenčinės, Paberžės, Riešės, Sudervės, Sužionių, Zujūnų ir Nemenčinės m. seniūnijose mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas vykdo UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

Juodžilių, Kalvelių, Lavoriškių, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemėžio, Pagirių, Rudaminos, Rukainių ir Šatrininkų seniūnijose mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas vykdo UAB „Nemėžio komunalininkas“.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal viešai paskalbtą grafiką, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių dydį parenkamas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir konteinerių ištuštinimo dažnumą.

Sodininkų bendrijose konteinerių kiekį bei jų pastatymo vietą turi organizuoti bendrijos pirmininkas. UAB „Nemėžio komunalininkas“ ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ konteinerių užsakymus priima ne tik raštu bet ir telefonu, tačiau kadangi ne visu sodininkų bendrijų pirmininkai kreipęsi dėl konteinerių pastatymo, seniūnai kartu su komunalinės įmonės atstovais pastatė gyvenvietėse bendrus konteinerius, kuriais gali naudotis sodininkų bendrijų nariai.

Jeigu yra užtikrintas pravažiavimas prie namų sodo bendrijose, kuriose nesezoniškai, o nuolat gyvena gyventojai, leidus sodininkų bendrijos pirmininkui jie gali turėti individualius konteinerius. Šiuos konteinerius jie privalo pagal viešai paskelbtą grafiką išstumti į su komunaline įmone suderintą vietą, kitu atvejų konteineris nebus ištuštintas.

Pažymėtina, kad problemos dėl konteinerių pastatymo sodininkų bendrijose yra tik tose bendrijose, kurių pirmininkai nesikreipė, o komunalinės įmonės, seniūnijos ir Savivaldybės atstovams nepavyksta juos rasti, nes tu bendrijų nariai ne visada nori ir gali nuspręsi konteinerių kiekį bei jų pastatymo vietą.      

Savivaldybės teritorijoje antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, plastikui, stiklui ir metalui skirtais konteineriais. Antrinių žaliavų konteineriai skiriasi savo spalva nuo konteinerių, skirtų mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Mėlynos spalvos konteineriai popieriui ir kartonui, geltonos spalvos konteineriai plastikui ir žalios spalvos konteineriai stiklui, metalui.

Antrinėms žaliavoms surinkti konteineriai šiuo metu pastatyti, remiantis iki šiol reglamentuojančiais teisės aktais, t.y. atsižvelgiant į nuolat gyvenančių gyventojų skaičių. 2013 metais įsigalioja daugelis Atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, remiantis kuriais Vilniaus rajono savivaldybė sudarė bendradarbiavimo sutartis su gamintojų ir importuotojų organizacijomis bei atliekas tvarkančiomis įmonėmis. Pagal minėtas sutartys bus nustatytas papildomų surinkimo priemonių įsigijimo bei pastatymo (įrengimo) apimtis, terminai ir finansavimo tvarką 2014 metams.

Didžiosios atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos iš komunalinių atliekų turėtojų Vilniaus rajono savivaldybėje surenkamos apvažiavimo būdu.

Be to, UAB „VAATC“ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, pagal projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų (2 vnt) uždarymas, kompostavimo aikštelių (2 vnt) įrengimas ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (9 vnt) įrengimas Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybėse”, pagal minimą priemonę įrengė ir eksploatuoja dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėlučionių k. ir Vilniaus r., Sudervės sen., Grikienių k.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų priimamos ne tik stambios atliekos (baldai, tekstilės gaminiai, buitinė technika, lengvųjų automobilių padangos), bet perdirbti į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra), statybines ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos).

Atkreipiame dėmesį, kad iš juridinių asmenų jokios atliekos nepriimamos į šias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, todėl gyventojai patys turi minėtas atliekas nuvežti į aikšteles.

Atliekas į Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles galima pristatyti darbo dienomis, išskyrus pirmadienį, nuo 10.00 iki 19.00 val., pietų pertrauka 14:30-15:00 val., šeštadieniais nuo 10.00 iki 16.30 val., pietų pertrauka 13:00-13:30 val. Sekmadieniais ir pirmadieniais aikštelė nedirba.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų priimamos ir buityje susidarančios pavojingos atliekos: netinkami naudoti buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atliekos, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, tepalai, elektroninė technika ir pan.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėlučionių k. ir Sudervės sen., Grikienių k. iš Vilniaus rajono gyventojų priimamos namų ūkyje ir buityje susidariusios atliekos:

Atliekų kodas pagal Taisyklių* 1 priedą
Atliekų pavadinimas pagal Taisyklių* 1 priedą
15 01 01
popieriaus ir kartono pakuotės
20 01 01
popierius ir kartonas
20 01 39
plastikai
16 01 19
plastikai
17 02 03
statybinių ir griovimo atliekų plastikai
15 01 02
plastikinės pakuotės
20 01 02
stiklas
17 02 02
statybinių atliekų stiklas
15 01 07
stiklinės pakuotės
20 01 40
metalas
15 01 04
metalinės pakuotės
17 04 05
geležis ir plienas
17 04 07
metalų mišiniai
20 01 36
nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga
16 02 16
sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios nepaminėtos 16 02 15
17 09 04
mišrios statybinės ir griovimo atliekos
17 01 01
betonas
17 01 02
plytos
17 01 03
čerpės ir keramika
17 06 04
Izoliacinės medžiagos
17 08 02
gipso izoliacinės statybinės medžiagos
16 01 03
naudotos padangos
20 01 38
medienos atliekos
15 01 03
medinės pakuotės
17 02 01
medienos atliekos
20 01 10
drabužiai
20 01 11
tekstilės gaminiai
20 03 07
didžiosios atliekos

Šios atliekos bus priimamos, kai bus gauti reikalingi leidimai jų tvarkymui:

16 06 05
kitos baterijos ir akumuliatoriai
20 01 34
baterijos ir akumuliatoriai, nenurodyti 20 01 33
02 01 09
agrochemijos atliekos, nenurodytos 02 01 08
* – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 63-2065).

Atkreipiame dėmesį, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse taikomi tokie ribojimai:

– vienas gyventojas (automobilio valdytojas) per 1 metų laikotarpį nemokamai į aikštelę galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas automobilio padangas;

– vienas gyventojas į aikštelę per vieną kartą nemokamai galės pristatyti tiek atliekų, kiek telpa į lengvojo automobilio bagažinę ir (ar) lengvojo automobilio priekabą (išskyrus antrines žaliavas). Baldai ar didesnių matmenų buitinė technika galės būti atvežama mikroautobusais;

– į aikštelę nebus įleidžiami sunkesni nei 3,0 tonų bendrojo svorio (automobilio ir krovinio svorio) ir ne aukštesni kaip 2,2 metro atliekas atgabenę automobiliai;

– vienas gyventojas per vieną kartą į aikštelę galės pristatyti ne daugiau kaip 250 kg mišrių statybinių atliekų.

Taip pat taikomi tokie atliekų kiekio pristatymo į aikštelę vienam gyventojui per 1 metų laikotarpį ribojimai:

Atliekų rūšys
Matavimo vienetas
Kiekis
Stiklo paketas (langai su rėmais)
vnt.
5
Stiklo paketas (langų duženos)
kg
40
Buitinė technika (televizoriai, kompiuteriai, mikrobangų krosnelės ir t.t.)
vnt.
po 2
Statybinės ir griovimo atliekos, mediena, baldai
kg
500

2014 metais UAB „VAATC“ pagal minėtą projektą planuoja įrengti dar viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė bei žalių atliekų kompostavimo aikštelė Vilniaus r., Pakryžės k.

Dažniausiai pasitaikanti problema sodininkų bendrijose susijusi su atliekų tvarkymų yra tai, kad atliekų turėtojai išmeta atliekas nelaikantis atliekų tvarkymo taisyklių.

Pažymime, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo laikytis naudojimosi konteineriais instrukcijų ir dėti į komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti.

Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama: presuoti ar grūsti atliekas į konteinerius, prie konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti, pilti į konteinerius žemės gruntą, statybines atliekas, pavojingas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas (pelenus, šlaką), žaliąsias atliekas, savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą.

Didžiosios atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos iš komunalinių atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu, t.y. pagal viešai paskelbtą grafiką ir tik tada į seniūnijos teritorijoje parinktą vietą, apie kurią informuoja Seniūnijos specialistai, visi atliekų turėtojai turi vežti minėtas atliekas. Be to, nuo 2013 m. balandžio mėn. kaip jau minėta gyventojai patys gali priduoti nemokamai šiuos atliekos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad komunalinių atliekų turėtojai, prieš išmesdami mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas turi tvarkingai sudėti į plastikinius ar kitokius maišelius, o jeigu konteineris pilnas, jas gali palikti prie konteinerių bet būtinai maišiuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje, nes komunalinių atliekų surinkėjas privalo surinkti atliekas, kurios yra konteineriuose arba maišuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie konteinerių, o aplink konteinerį surinkti privalo tik tas atliekas, kurios iškrito ištuštinimo metu iš konteinerio arba maišo. Atliekos, kurios būna išmėtytos prie konteinerių, atliekų surinkėjai surinkti neturi. Taigi, išmesdami atliekas atliekų turėtojai privalo palaikyti tvarką prie konteinerių, prie konteinerių palikti atliekas gali tik maišiuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje tokias atliekas, kurioms šie konteineriai skirti.

Vietinės rinkliavos mokestis sodininkų bendrijoms.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-03-30 sprendimu Nr. T3-95 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (minėti dydžiai iš dalies pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-05-25 sprendimu Nr. T3-220). 2008 metais buvo atlikta Vietines rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įdiegimo Vilniaus rajono savivaldybėje galimybių analizė. Pagal galimybių analizę, kuri įvertino esamą patirtį Lietuvos savivaldybėse, sodų valdose, vietinės rinkliavos dydžio parametras yra vienas sodo sklypas. Minimalus mokestis buvo skaičiuojamas pagal susidarančių visų komunalinių atliekų visose bendrijose kiekį ir dalijamas iš esamo sklypų skaičiaus (metinė atliekų susikaupimo norma 0.100 t/sodų valdoje). Taigi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sodų bendrijose esančios sodų valdos rinkliavos dydis yra 36 Lt nepriklausomai nuo to, ar sklype yra pastatai ar ne. Vietine rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą įvesta nuo 2012 m. gegužės 1 d., todėl už 2012 m. rinkliavos dydis yra 24 Lt.

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje sodų bendrijose esančios sodų valdos, kuriose yra nuolat gyvenančių asmenų, rinkliavos mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto plotą. Gyvenamojo nekilnojamojo turto atveju rinkliava sudaro 16 Lt už 100 m². Minimalus vieno būsto mokestis yra 7 Lt, maksimalus vieno būsto mokestis – 20 Lt.

Informaciją paruošė Vilniaus rajono savivaldybė

 

GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI TAIKOMI SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

1. Sodininkų bendrijų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.

2. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.

3. Įmonės, asmenys, atliekantys kelių remonto, priežiūros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams važiuoti, privalo iš anksto raštu informuoti artimiausią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžią įstaigą: nurodyti remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.

4. Kilus gaisrui sodininkų bendrijoje, reiktų pasitikti gaisrininkus, įspėti, ar kurioje nors vietoje bus kliūtis pravažiuoti gaisriniams automobiliams, taip pat informuoti, kur yra artimiausi vandens šaltiniai.

5. Būtina apkarpyti medžių šakas, krūmus, kurie trukdytų gaisrinio automobilio pravažiavimui.

6. Sodininkų bendrijų teritorijose turi būti:

a) reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis ir tikrinimo rezultatai surašyti į atitinkamą formos aktą;

b) laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo prie vandens telkinių ar gaisrinių hidrantų kelių;

c)kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.

7. Prie pagrindinio kelio į sodininkų bendrijos teritoriją turi būti įrengta sodų sklypų, kelių, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų išdėstymo schema.


Dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms

Į Lietuvos sodininkų draugiją ir Vilniaus susivienijimą “Sodai” kreipiasi nemažai sodininkų, norinčių sužinoti, kaip yra sprendžiamas klausimas dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms.

Lietuvos sodininkų draugijos atstovai 2013 m.  dalyvavo LR Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kurioje buvo sprendžiami sodininkams aktualūs klausimai. Darbo grupė LR Seimui pateikė pasiūlymus, teisės aktų projektus dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo bei kitų įstatymų pakeitimo ir papildymo.

Siūlome Jums susipažinti su LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 ir 3 d. pakeitimo ir paildymo įstatymo projektu (lyginamasis variantas):

6 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų mėgėjų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos žemės valdos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu, bendrojo naudojimo žemėje vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių formavimo nekilnojamojo turto objektais atlikimas, kadastrinių matavimų atlikimas ir jų duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms formavimo nekilnojamojo turto objektais ir jų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės nuomos mokesčiu neapmokestinami.

2. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos žemės valdos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atliekant sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinius matavimus, dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrijos valdymo organo atstovas.“


2013 m. spalio 24 d. SUSITIKIMAS

Š.m. spalio 24 d. įvyko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuojamas susitikimas, kuriame buvo aptariami sodininkų bendrijų ir jų narių keliami aktualūs klausimai.

Susitikime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos viceministrė Leokadija Počikovska, Žemės ūkio misnistro patarėjas Algirdas Gricius, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos ir infrastruktūros departamento direktorius Audrius Petkevičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM atstovai: Zita Kvietkienė, Daiva Mikalauskienė, Giedrius Paužolis, Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas Vladislovas Butkevičius, Kauno susivienijimo “Sodai” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas, sodininkų bendrijų valdybų pirmininkai ir kt.

Atsižvelgiant į sodininkų bendrijoms iškylančias problemas ruošiant sodo sklypų formavimo ir pertvarkymo projketus, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM  specialistai susitikimo metu parengė ir paskaitė pranešimus tokiomis temomis:

  • Žemės sklypų formavimas mėgėjų sodo teritorijose
  • Problemos atliekant kadastrinius matavimus mėgėjų sodo teritorijose
  • Teisės aktų nuostatų pasikeitimas 2014 metais
  • Viešojo pobūdžio projektų įgyvendinimo galimybės mėgėjų sodo teritorijose

 

 

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO POSĖDŽIO

Informuojame Jus, kad 2013 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete vyko posėdis, kuriame vienas iš svarstomų klausimų buvo: „Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas“. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. Lietuvos sodininkų Draugiją atstovavo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos narys Valerijus Legatas, sodininkų bendrijos „Paežerys“ valdybos pirmininkas Adolfas Algis Slavinskas, sodininkų bendrijos „Beržas“ valdybos pirmininkas Pranas Kupčikas, Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

 Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 29 d. priėmė Lietuvos sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI – 2182.

Po pakeitimų LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. skelbiama, kad Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. < … > Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams.

Remiantis įstatymu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija buvo įpareigotos iki 2013 m. sausio 1 d. nustatyti tvarką dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančios vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo. Iki šios dienos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tokios tvarkos nenustatė. Be to, paskutiniu metu peršama nuomonė (Aplinkos ministerija, Seimo narys Edvardas Žakaris), kad įstatyme numatytos tvarkos apskritai rengti nereikia.

          Su malonumu Jums pranešame, kad Lietuvos sodininkų draugijos atstovai įtikino Aplinkos apsaugos komiteto narius dėl:

  1. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarka turi būti parengta. Aplinkos ministras pažadėjo, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais bus sudaryta darbo grupė, į kurią bus pakviesti Lietuvos sodininkų draugijos atstovai ir kuri spręs klausimą kaip tinkamai parengti ir įgyvendinti sodininkų bendrijose bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių perdavimo ir vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo tvarką.
  2. Lietuvos sodininkų draugija parengė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. papildymą, kuriame siūloma : „Tais atvejais, kai atliekami sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar nuomoja iš valstybės, atliekant kadastrinius matavimus, turi būti gautas rašytinis sodininkų bendrijos valdybos ar bendrijos pirmininko sutikimas“.

 

 

 DĖL PARDUODAMŲ MĖGĖJŲ SODO TERITORIJOJE ĮSITERPUSIŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ VERTĖS

Pagal 2012-12-16 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1530 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 “Dėl žemės įvertinimo tvarkos” ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo” (Žin., 2012, Nr. 146 – 7543) nuo 2013 m. kovo 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, vertė apskaičiuojama vadovaujantis žemės verčių zonų žemėlapiais, parengtais Masinio žemės vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. ( 2013 m. Mėgėjų sodų žemės grupės verčių žemėlapį galima rasti http://www.registrucentras.lt )

Vilniaus susivienijime “Sodai” vyksta rimtos diskusijos dėl šio LR Vyriausybės nutarimo.


 

 

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 6 str. 1d.

Gerbiami sodininkai bei Sodininkų bendrijų pirmininkai, prašome pareikšti nuomonę bei pasiūlymus dėl  LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6str. 1d. nuostatų dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo, kad Vilniaus susivienijimas „Sodai“ galėtų kreiptis į Vyriausybę bei kitas institucijas su  Jūsų pateiktais pasiūlymais ir pageidavimais, kaip tinkamai ir efektyviai įgyvendinti šiuos klausimus.

Prašome savo pasiūlymus siųsti elektroniniu paštu: sodininkai1@gmail.com

 


Vilniaus susivienijimas „Sodai“ buvo informuoti dėl darbo grupės sudarymo sprendžiant aktualius sodininkų bendrijos klausimus

 2012-09-17 vykusio tarpinstitucinio pasitarimo sodininkų bendrijų problemoms spręsti posėdyje buvo pažymėta ir patvirtinta, kad sodininkų prašymai dėl kadastrinių matavimų vykdymo ir įteisinimo tvarkos, bendrijų teritorijų žemėtvarkos planų tvarkymo ir dalyvavimo sprendžiant sklypų ribų koregavimą yra pagrįsti ir spręstini.

Tarpinstitucinio pasitarimo sodininkų bendrijų problemoms spręsti posėdyje dalyvavo: LR Seimo atstovai, Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės politikos departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, tai pat VĮ „Registrų centras“, Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento atstovai, LSD pirmininkas bei LSD Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas.

Posėdyje buvo svarstyti šie klausimai.

Pirmas klausimas, dėl sodininkų bendrijų teritorijų žymėjimo kadastro žemėlapyje. Posėdyje nutarta, teikti Seimui LR Nekilnojamojo turto kadastro 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Antras klausimas, dėl sodininkų bendrijų teritorijų planavimo problemos, planų įteisinimo ir teritorijų pavaldumo bei kadastrinių matavimų problemų šiose teritorijose. Nutarta, kreiptis į Žemės Ūkio ministeriją dėl darbo grupės sudarymo, keliamų klausimų nagrinėjimui ir reikiamų teisės aktų pataisų projektų paruošimui.


 

Informacija dėl sodininkų bendrijų valdybos pirmininkų dalyvavimo kadastrinių matavimų procesuose

Vilniaus susivienijimas “Sodai” kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, į LR Žemės ūkio ministeriją bei į LR Teisingumo ministeriją norint išsiaiškinti, ar sodininkų bendrijų valdybų pirmininkai gali dalyvauti ir ginti viešąjį interesą visuose sodų sklypų kadastrinių matavimų procesuose.

 Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai numato, jog į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiami ženklinamo ir besiribojančių žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o ne šių žemės sklypų naudotojai ar nuomininkai. Tais atvejais, kuomet žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, vykdytojo ar užsakovo (kaip numatyta sudarytoje sutartyje) įteiktu (išsiųstu) kvietimu turi būti kviečiamas sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, kuris kaip kviestinis asmuo turi pasirašyti arba pateikti pastabas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar  nuomoja iš valstybės (šios žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba), į žemės sklypų ribų paženklinimą turi būti kviečiamas Tarnybos teritorinio padalinio atstovas.

LR Žemės ūkio ministerija savo rašte išreiškė nuomonę, kad apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje būtų tikslinga informuoti sodininkų bendrijos valdybos pirmininką, kuris, įvertinęs ženklinamą sodo sklypą, priimtų sprendimą apie dalyvavimo būtinumą. Matininkas informaciją (pranešimą) apie numatomus sodo sklypo kadastrinius matavimus galėtų paskelbti sodų bendrijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje arba išsiųsti registruotu laišku LR juridinių asmenų registre nurodytu sodininkų bendrijos buveinės adresu.

Tokiu atveju sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, atvykęs į sodo sklypo ribų paženklinimą, neturėtų teisės pasirašyti arba pateikti pastabas  žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tačiau galėtų stebėti atliekamą sodo sklypo ženklinimą bei padėtų išspręsti dažnu atveju kylančius ginčus tarp ženklinamo sodo sklypo ir gretimo sodo sklypo savininkų.

Be to, sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pastebėjęs sodo sklypo ribų ženklinimo procedūros pažeidimus, apie juos informuotų teritorinį skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri, kaip matininkai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose  nustatytų reikalavimų, kontroliuoja, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendina kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų  reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Nacionalinė žemės tarnyba interneto svetainėje (www.nzt.lt) paskelbė rekomendaciją matininkams dėl sodininkų bendrijos valdybos pirmininkų informavimo apie numatomą sodo sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Dėl neaiškumų galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto skyrių.


 

 

Sodininkų problemas spręskime kartu

Sprendimas dėl infrastruktūros ir žemėtvarkos problemų sodininkų bendrijose   LR Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalies pakeitimo projektas
Dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektoDėl LR Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto

Dėl sodininkų bendrijų vidaus kelių

Skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui

Užklausimas dėl atliekų tvarkymo sodininkų bendrijose

Atsakymas dėl atliekų tvarkymo sodininkų bendrijos