Baigėsi gražuolis pavasaris, leidęs savo spalvomis ir kvapais primiršti netolimos praeities karantino sunkumus. Sodininkams tai ne tik  metų džiaugsmas, bet ir rūpesčių pradžia: sėklų sodinukų apsipirkimas, augalų, pievų patręšimas, besikalančių augalų saugojimas nuo dar pavojingų nakties šalnų. Visi šie žemiški rūpesčiai leidžia mums atitrūkti nuo pasaulio ir vietinių negandų. Tai savotiška relaksacija ir sveikos gyvensenos šaltinis. Lietuvos sodininkų mėgėjų šeima skaitlinga: kartu su šeimos nariais priskaičiuotume apie pusę milijono gyventojų. Mūsų šalies žmogui  tradiciškai žemės lopinėlis yra labai svarbus buities elementas: tai ir turtas ir gyvenimo būdas. Pastaraisiais dešimtmečiais sodininko sąvoka ir esmė kardinaliai keitėsi. Mes dar daugiau integravomės į tą žemės lopinėlį, nes daugeliui sodo sklypas tapo ne tik pusmečio trukmės žemės darbų ir poilsio vieta, bet ir pastovaus gyvenimo uostas. Kartu su gyvenimo sąlygų pasikeitimu visi pageidaujame civilizuotų buities pokyčių. Deja, čia mūsų lūkesčiai atsimuša į valdiškus biurokratinius barjerus. Daugelį savo gerbūvio  klausimų  sodininkai sprendžia savo lėšomis ir pastangomis. Per paskutinius trejus metus Vyriausybė sodininkų bendrijų kelių tvarkymui  iš Kelių priežiūros ir plėtros  finansavimo programos lėšų neskyrė.  Liekame savivaldybių vadovų malonėje. Sodininkų bendrijų keliai  yra bendrojo naudojimo žemėje, kuri nuosavybės teisėmis priklauso valstybei. Centrinė valdžia nesirūpina savo turtu. Sodininkų bendrijų gatvės tokios pat, kaip ir kitos vietinės reikšmės gatvės. Tik dauguma jų neregistruotos Nekilnojamojo turto registre dėl neaiškių praeities priežasčių. Niekaip  neišsprendžiamas rebusas: savininkas (valstybė) ir turto patikėtinis (Nacionalinė žemės tarnyba) turėtų atlikti žemės ir joje esančių kelių kadastrinius matavimus ir turtą registruoti Nekilnojamojo turto registre. Metų metais vadovavomės įstatyminiu kalambūru,  kad  mūsų gatvių kadastrinius matavimai ir jų registravimas atliekami  valstybės, savivaldybių biudžetų bei sodininkų bendrijų lėšomis. Niekas jų nematavo ir niekas neskyrė lėšų. Pasiekėme, kad sodininkų bendrijų lėšų šiam tikslui nebeliko įstatyme. Reikalai  nepajudėjo dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Keitėsi Sodininkų bendrijų įstatymo  6 str. redakcija, bet joje “prifarširuota” tiek sąlygų, kad  tikslas nepasiekiamas, kaip pasakoje nenudėvimos kurpaitės. Paskutiniuose  įstatymo variantuose pagrindinis kliuvinys – 4,5 m kelio plotis. Daugumoje sodininkų bendrijų neįmanoma  praplatinti gatves dėl tradiciškai susiklosčiusių aplinkybių, nebent valdžia paskelbtų žemės nacionalizaciją. Kartojame visiems: negalima praplatinti Vilniaus senamiesčio gatvių. Svarbiausia, kad jomis galėtų važiuoti specialiųjų tarnybų transportas. Paskutinėje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. redakcijoje vėl raudonai dega  4,5 m sodininkų bendrijų gatvių plotis. Įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., Seimo kadencija baigiasi  tų metų rudenį. Visi išsivaikščios, o kad  įstatymo pakeitimas neįgalus niekam nė motais. Kiek tuščiai sugaišta laiko ministerijose, Vyriausybėje, Seime  vien prie šio įstatymo pakeitimų. Negerai, kai žmonės nevaikšto žeme. Įstatymo kaitaliojimą galima palydėti liaudies išmintimi: “Teoriškai arklys- praktiškai nesikelia”.

Lietuvos sodininkų draugijos vardu siūlėme visose institucijose šį klausimą pavesti Kelių įstatymui, kuris yra pagrindinis, reglamentuojantis visus kelių, tame tarpe vietinės reikšmės, klausimus.

Tuo labiau, kad 2023 m. balandžio 25 d. Seimas priėmė Kelių įstatymo 11 str. 4 d. papildymą, kur numatyta įteisinti ir siauresnes (faktiškai esamo pločio) gatves. Ši norma įsigalioja nuo šių metų liepos 1 d. 

Nepaisant peripetijų valdžios koridoriuose sodininkų bendrijų  gyvenimas tęsiasi. Valdžios  atstovų požiūrių spektras į sodininkus yra platus: nuo sodininkų bendrijų ir mūsų įstatymo naikinimo iki mums palankaus požiūrio, bet trūkstant konkrečių veiksmų. Pirmiesiems priklauso keli Seimo nariai, kurie nesuvokia savo siūlymų organizacinių ir finansinių pasekmių sodininkams. Gal jie jaučia malonumą, sukeldami sumaištį valstybėje, bet nejaučia savo atsakomybės.

Galimi kai kurie pokyčiai nuo 2024 m. Laukiami Žemės įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pokyčiai. Kai kurios funkcijos žemės valdymo klausimais numatomos perduoti savivaldybėms. Tai gali paliesti ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę su joje esančiais keliais.

Šiuo metu susivienijimuose ir bendrijose ataskaitinių susirinkimų laikmetis, kurio pulsą gerai jaučia Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” darbuotojai.

Lietuvos sodininkų draugijos ataskaitinis susirinkimas buvo sušauktas š.m. gegužės 11 d. Ukmergėje. Gaila, kad ne visi draugijos nariai galėjo gyvai dalyvauti susirinkime. Padėka Ukmergės susivienijimo pirmininkui Regimantui Baravykui ir draugijos prezidiumo narei Tivanai Baranovienei  už sudarytas puikias sąlygas ir galimybes ne tik oficialiai svarstyti darbotvarkės klausimus, bet ir neformaliai padiskutuoti sodininkų probleminiais klausimais.

Šių metų planuose numatome aplankyti teritorinius susivienijimus, susitikti su sodininkų bendrijų vadovais bei savivaldybių atsakingais darbuotojais.

Gražios vasaros, mieli sodininkai.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas

Kaip įteisinti sodų bendrijos narių naudojamą vandens gręžinį?

Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
Atkreipiame dėmesį, kad Žemės gelmių registre registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio, gręžinio įrengimo ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.
Sodų bendrijų pirmininkai turi pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, vėliau tokios galimybės įteisinti gręžinį nebebus. Privalu nusimatyti ir laiką gręžinio įteisinimo procedūroms atlikti.
Pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti norint įteisinti sodų bendrijos gręžinį, yra tokie patys, kaip ir įteisinant individualius neregistruotus gręžinius. Tačiau priklausomai nuo sunaudojamo gėlo požeminio vandens kiekio skiriasi vienkartinės įmokos dydis ir atsiranda kitos prievolės.
Sodų bendrijos, kurioje norima įteisinti bendrai naudojamą gręžinį, pirmininkas pats ar įgaliojęs kitą asmenį teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Pildant paraišką savivaldybei reikia nurodyti per metus sunaudojamo vandens kiekį. Nežinant išgaunamo vandens kiekio rekomenduojama įsirengti požeminio vandens apskaitos prietaisą.
Jei sodų bendrija skaičiuojant metinį vidurkį per parą išgauna iki 10 kub. metrų gėlo požeminio vandens, mokama 15 eurų vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.
Gavęs savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, sodų bendrijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą šiai veiklai.
Pasirinkta įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti, ir pateikia visus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.
Jei skaičiuojant metinį vidurkį išgaunamas vandens kiekis didesnis yra nei 10 kub. metrų per parą arba vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje nepriklausomai nuo išgauto kiekio, į VMI sąskaitą mokamas vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos dydis sieks nuo 50 iki 500 eurų ir priklausys nuo išgauto vandens kiekio.
Tokiais atvejais sodų bendrijai privalu turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, daugiau informacijos apie leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką rasite čia.
Jei sodų bendrijoje esate įsirengę individualų gręžinį, jo įteisinimu turite pasirūpinti asmeniškai. Įteisinimo kelias toks pat kaip ir sodų bendrijos kolektyviai naudojamo gręžinio, tik prašymą savivaldybei tokiu atveju teikia pats gręžinio savininkas, o ne sodų bendrijos pirmininkas.

Kilus papildomiems klausimams ar abejonėms, prašome kreiptis tel. 8 670 73333, arba elektroniniu paštu greziniai@lgt.lt
Visą informaciją apie gręžinių įteisinimą rasite Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos svetainėse.

Paraiskos_savivaldybei__forma_D1_111_20220426(1)

SODININKŲ GODOS

Sodininkai, kaip ir visi gyventojai paskutinius porą metų buvo ribojami pandemijos, todėl bendruomeninė veikla aprimo. Sodininkai veiklūs ir išmoningi žmonės, esantys arčiausiai gamtos, todėl valdžios ir aplinkybių sudarytos tarpusavio bendravimo kliūtys nesutrukdė pavasarį sėti, sodinti, vasarą puoselėti savo augalus, o rudenį pasidžiaugti savo veiklos vaisiais. Labai stigo tradicinių bendrų susibūrimų, apsunko  susirinkimų sušaukimas. Atlėgus sunkumams, sodininkai kartu su gamta atkunta. Nepaisant vėluojančios pavasarinės šilumos ir drėgmės, laiku bus sutvarkyti sklypai, šiltnamiai ir “bulvės vėl žydės”… Sodininkai gali būti geriausiais gamtos ambasadoriai. Ten, kur žydi vaismedžiai, gėlynai, ten žmogus užmiršta patirtus rūpesčius, negandas. Neteko girdėti apie tyrimus, kurie nustatytų sodininkystės, gamtos įtaką žmogaus gyvenimo trukmei. Tarp sodininkų labai daug senjorų, kurių amžius peršokęs 80 m. Svarbiausia, kad jie darbingi, aktyvūs. Geriausias pavyzdys savo anūkams, proanūkiams. Pastaruoju metu sodininkų bendruomenė atsijaunina.

Taigi, sodininkai nelaukia manos iš dangaus, jie dalinai pasirūpina ekologišku maistu, švariu oru, puošia Lietuvos kraštovaizdį.

Antai, Vilniaus meras R. Šimašius dažnai pasigiria miesto želdinimu. Žinoma, už tūkstančius  miestiečių eurų. Sodininkai savomis lėšomis, pastangomis sodina medžius, krūmus, juos prižiūri, tuo pačiu prisideda prie miesto oro švarinimo. Apie 12 procentų Vilniaus miesto gyventojų yra  sodininkai. Merui buvo pasiūlyta nors 1 proc. miesto biudžeto skirti sodininkų bendrijų infrastruktūrai gerinti: gatvių priežiūrai, apšvietimui, geriamojo vandens, nuotekų tinklų prijungimui prie centrinių tinklų ir kt.  Vietoj atsakymo – mero tradicinė šypsena. Per dabartinės miesto valdžios beveik dvi kadencijas požiūris į sodininkų problemas, kaip liaudyje sakoma ” žemiau slenksčio”. Ne ką geresnė sodininkų infrastruktūros būklė kitose Lietuvos savivaldybėse.

Centrinės valdžios požiūris į sodininkus apgailėtinas. Mūsų rašytiniai pageidavimai  Premjerei, Seimo pirmininkei, kai kuriems ministrams liko neišgirsti arba “pamaloninti” atsirašinėjimo forma. Dažniausiai kamuolys permetamas savivaldybėms, kurių lėšos ribotos. Mes puikiai suprantame valstybės ir savivaldybių problemas ir nereikalaujame nerealių dalykų. Valdžios požiūrio į mus viršūne galima  įvardyti Aplinkos ministro LRT radijo laidoje pareikštą nuomonę  dėl centrinių  vandens ir nuotekų tinklų plėtros į sodininkų bendrijas. Radijo laidoje sodininkai faktų kalba liudijo apie problemas dėl bendrijų prijungimo prie centrinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Ministro nuomone,  panaikinus sodininkų bendrijas automatiškai išsispręs ši problema. Sodininkų vardu  norėtųsi patarti ministrui inicijuoti Aplinkos ministerijos likvidavimą ir visos gamtosauginės, nelegalių statybų, gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu  ir kitos problemos bus panaikintos.

Aplinkos ministerijai siūlėme steigti kompensacinį fondą dėl lokalių nuotekų tinklų tobulinimo, analogišką šildymo katilų, saulės elektrinių įrengimo. Jokio atsakymo. Tik teikiant pataisas gėlo geriamojo vandens išgavimą reglamentuojamiems įstatymams akcentuota, kad už  geriamojo vandens gręžinių įregistravimą bus surinkta 4 mln. eurų. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris galioja iki  2025 m. balandžio 30 d. Įstatymas įpareigoja per šį laikotarpį įregistruoti (iki šiol neregistruotus) gėlo požeminio vandens gręžinius arba įrašyti į Žemės gelmių registrą savininko duomenis. Numatyti  vienkartiniai gręžinių registravimo mokesčiai, kurių dydis priklauso nuo išgaunamo vandens kiekio per parą.

Apie sodininkų ignoravimą liudija ir Žemės ūkio ministro įsakymas, kuris reglamentuoja pastatų asbestinės dangos stogų keitimo lėšų kompensavimą. Dėl nesuprantamų priežasčių sodininkai pabrėžtinai išbraukti iš asmenų, pretenduojančių į kompensaciją. Raštu kreipėmės į  ministeriją dėl įsakymo pataisymo, gavome nemotyvuotą atsakymą. Nors būtume pakviesti diskusijai…

Analogiška situacija su Susisiekimo ministerija. Lietuvos sodininkų draugijos vardu siūlėme Kelių  priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme pataisą dėl vietinės reikšmės kelių (gatvių), priklausančių nuosavybės teise valstybei finansavimo. Tokio pavaldumo gatvės daugiausia yra sodininkų bendrijose.  Pakeistame įstatyme  liko nuostata, jog programos lėšomis bus finansuojamos tik savivaldybių valdomos vietinės reikšmės gatvės. Savivaldybės neperima gatvių, kurių plotis mažesnis nei 4,5 m. Lyg siauresnė gatvė yra  ne gatvė, nors turi oficialų pavadinimą, gyventojai savo adresus. Užburtas ratas… Niekas nieko nenori keisti. Geras posakis, tinkantis valdžios požiūriui į sodininkus: kai nori padaryti – randi būdą, kai nenori – priežastį.

Teisės aktai įteisina dažniausiai jau susiformavusius visuomenėje  tarpusavio santykius. Sodininkų bendrijų teritorijų vidaus struktūros per dešimtmečius keitėsi ir jos skiriasi nuo pirminių dokumentų. Sodininkai įteisino savo sklypų ribas valstybės institucijose. Nekalbu apie savavališkai užimtą bendrojo naudojimo žemę, priklausančią valstybei. Gatvių perimetrai pasikeitę, nes savo laiku jos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Daugumos gatvių praplatinti negalima nei teisiškai, nei techniškai, kaip  Lietuvos miestų senamiesčių gatvelių. Siūlėme pašalinti iš Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. reikalavimą dėl 4,5 m. gatvių pločio, kadangi dabartinė įstatymo norma neįgyvendinama ir yra popierinė.

Manome, kad pagrindiniai sodininkų bendrijų klausimai turėtų būti perduoti savivaldybių kompetencijai, žinoma, kartu su finansavimu.

Savivaldybių suinteresuotumas perimti sodininkų bendrijų infrastruktūros valdymą  turi būti paremtas  valstybės biudžeto finansavimu. Kaip ilgametė praktika liudija visokie Sodininkų bendrijų įstatymo “papudravimai” jokio praktinio efekto neduoda. Sodininkų pageidavimai nėra iš fantastikos srities. Jie paremti ilgamete gyvenimiška patirtimi ir noru būti girdimiems.

Lietuvos sodininkų draugijos ir

Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas Romasis Vaitekūnas

DĖL NE BENDRIJOS NARIŲ MOKAMŲ MOKESČIŲ BENDRIJAI

a) Dėl sutarties pasirašymo su ne bendrijos nariu

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą).

Kaip matote, įstatymas neįpareigoja bendrijos pasirašyti sutartį su ne bendrijos nariu, tačiau įpareigoja bendriją jam pateikti sąskaitą, kurioje atsispindėtų jo mokėtini mokesčiai bendrijai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

b) Pareiga apmokėti mokesčius

LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 ¹ str. 4 d. 3 p. kiti asmenys turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas.

1. Už bendrojo turto priežiūrą, išlaikymą

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Taigi, kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis (kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas)). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).

Tas faktas, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, ne kartą nurodyta, kad bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.).

2. Bendrijos administravimo išlaidas

Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl ne bendrijos narys turi proporcingai prisidėti ir prie šių sodininkų bendrijos išlaidų. Teismai yra pasisakę, kad „negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.“

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams.

DĖL PROCEDŪRŲ PO SODININKŲ BENDRIJŲ LIKVIDAVIMO

Lietuvos sodininkų draugija gauna paklausimus iš sodininkų bendrijų dėl teisinių, techninių, finansinių pasekmių likvidavus sodininkų bendriją.

Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnyba prie ŽŪM ir į VĮ “Registrų centras” dėl tam tikrų procedūrų išaiškinimo:

1. Kokias procedūras turėtų atlikti sodininkų bendrijų valdymo organai ir sodininkai (fiziniai asmenys), bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą likviduoti bendriją.
2. Ar po bendrijos likvidavimo, fiziniams asmenims reikia pakeisti mėgėjiško sodo sklypo paskirtį į namų valdą (ar kita)?
3. Ar reikalinga formuoti naujas žemės sklypo nuosavybės bylas?
4. Ar reikalinga iš naujo atlikti sklypo kadastrinius matavimus?
5. Ar reikia perregistruoti žemės sklypų ir statinių nuosavybę nekilnojamojo turto registre?
6. Kokios procedūros atliekamos su bendrojo naudojimo turtu, priklausančiu sodininkų bendrijoms (vandens bokštai, gręžiniai, vandentiekio tinklai, pastatai, bendrojo naudojimo žemės sklypai ir kitas turtas pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.), kam jis pereina po bendrijos likvidavimo?
7. Kokie visų atliekamų procedūrų valstybiniai įkainiai?

Susipažinti su gautais institucijų atsakymais galima žemiau.

dėl bendrijos likvidavimo_registrų centras

dėl bendrijos likvidavimo_nzt atsakymas

BENDRIJOS NARIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS NESUŠAUKUS SUSIRINKIMO

(AKTUALU KARANTINO METU)

Mūsų nariams kyla klausimų dėl susirinkimų sušaukimo dabartinėmis karantino sąlygomis. Sodininkų bendrijoms, kurių finansiniai metai baigėsi kartu su kalendoriniais metais, t.y. gruodžio 31 d., pagal Sodininkų bendrijų įstatymą susirinkimus reikia sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius, t.y. iki gegužės 1 d.

Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 8 d. įtvirtinta nuostata: Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Informuojame, kad šia nuostata negalės pasinaudoti tos bendrijos, kurių įstatuose nėra įtvirtinta balsavimo raštu tvarkos (išankstinio balsavimo tvarka netinka), t.y. senuose įstatuose nuo 1991 m. iki 2008 m. imtinai ši tvarka nebuvo numatyta, tik nuo 2009 m. (priėmus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus) atsirado tokia tvarka. Todėl tos bendrijos, kurių įstatai yra patvirtinti iki 2009 m., pravesti balsavimo raštu negalės, o turės laukti, kol pasibaigs karantinas.

Visos kitos bendrijos, kurių įstatai patvirtinti nuo 2009 m. šia tvarka jau gali pasinaudoti (atidžiai perskaitykite skyrių „Bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo tvarka“, kuriame bus numatyta ir balsavimo raštu, nesušaukus narių susirinkimo vykdymo tvarka).

Pastaba: Įstatymas nereikalauja balsavimo raštu daryti visais tradiciniais susirinkimo klausimais. Pvz. Bendrijos gali organizuoti balsavimą raštu vienu darbotvarkės klausimu (pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas ar pan., kad nesustotų bendrijos veikla). Pasibaigus karantinui bus galima organizuoti įprastinius susirinkimus, kuriuose apsvarstysite likusius klausimus.

Toliau aptarsime bendrai, kaip yra vykdomas balsavimas raštu.

Kadangi skirtingais metais (nuo 2009 m. iki 2019 m.) patvirtintuose bendrijų įstatuose yra numatytos skirtingos balsavimo raštu tvarkos, prašome laikytis Jūsų įstatuose numatytos balsavimo raštu tvarkos ir bendrosios susirinkimų sušaukimo tvarkos (kas liečia apie paskelbimą):

• Norint sukviesti bet kokį bendrijos narių susirinkimą, visų pirma bendrijos valdymo organas (valdyba ar vienasmenis Bendrijos pirmininkas) turi priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo, šiuo atveju reikia priimti sprendimą dėl balsavimo raštu. Bendrijos valdyba gali sušaukti nuotolinį valdybos posėdį (per elektronines priemones, ar apklausos būdu).

• Kai jau yra priimtas valdymo organo sprendimas dėl balsavimo raštu nesušaukus susirinkimo, apie balsavimą raštu turite informuoti savo bendrijos narius Jūsų įstatuose nustatyta tvarka (pastaba: ta pati informavimo tvarka kaip ir šaukiant susirinkimus), t.y. pranešimai (el. paštu, paštu), skelbimai (skelbimų lentose, laikraščiuose, savivaldybės internetiniame puslapyje ir kt.) apie rengiamą balsavimą išsiunčiami/paskelbiami/pakabinami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios.

• Pranešime apie rengiamą balsavimą raštu turi būti nurodyta:
  1. organizatorius: sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas, kontaktinis asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už balsavimo organizavimą;
  2. svarstomas klausimas (klausimai);
  3. kur ir kaip bus galima susipažinti su svarstomų klausimų sprendimo projektais

(pavyzdžiui, bus paskelbiama bendrijos interneto svetainėje, išsiunčiama kartu su balsavimo raštu biuleteniu ir pan.);

1. balsavimo pradžios ir pabaigos data (14 dienų terminas, pavyzdžiui balsavimo pradžia balandžio 14 d. pabaiga balandžio 28 d.)

Pastaba: jei vis dėlto balsavimas raštu neįvyktų (Balsavimas raštu laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino grąžintų ar perduotų ir pripažintų galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už  2/3 visų Bendrijos narių), numatykite pakartotinio balsavimo pradžios ir pabaigos datas (pradžios data turi būti ne ankstesnė kaip po 14 kalendorinių dienų, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui);

1. biuletenio grąžinimo organizatoriui vieta ir būdai (kokie yra numatyti Jūsų įstatuose).

• Bendrijos valdymo organas paruošia balsavimo raštu biuletenius (priedas Nr. 1), kitą informaciją, kuri bus reikalinga pildant biuletenius (ataskaitos, dokumentų projektai ir pan.).

• Balsavimo biuleteniai yra įteikiami/išsiunčiami bendrijos nariams Jūsų įstatuose numatytais būdais.

• 14 dienų laukiama grįžtant užpildytų biuletenių.

• Balsavimo raštu rezultatus apibendrina bendrijos valdymo organo patvirtinta balsų skaičiavimo komisija, sudaryta iš Bendrijos narių atstovų (ne mažiau kaip 3 asmenys) (siūlome, priimant sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo raštu, pasitvirtinti balsų skaičiavimo komisiją).
• Balsų skaičiavimo komisija surašo protokolą (priedas Nr.2), kurį vėliau patvirtina Bendrijos valdymo organas.

Atkreipiame dėmesį į svarbų reikalavimą, numatytą Sodininkų bendrijų įstatyme. Įstatymo 16 str. 12 d. įtvirtinta “Sprendimai priimami, balsuojant raštu, nesušaukus susirinkimo yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių.” Vadinasi, balsavimo raštu tvarka yra griežtesnė, norint priimti sprendimus, būtina, kad už sprendimą balsuotų 2/3 visų bendrijos narių plius vienas.

• Jei balsavimas raštu neįvyksta, pakartotinai (anksčiau nustatytomis pakartotinio balsavimo datomis) vykdote balsavimą raštu.

Pastaba: šiam balsavimui negalioja „kiek balsuos, tiek užteks“ taisyklė. Vėl turite sulaukti grįžtant 2/3 plius vienas balsavimo biuletenių.

• Balsavime raštu priimti sprendimai skelbiami Jūsų įstatuose nustatyta tvarka.

Priedai:

BENDRIJOS NARIŲ BALSAVIMO RAŠTU BIULETENIS

2020 m. ……………………………………d.

(data, vieta)

1. Sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

2. Bendrijos nario vardas, pavardė, sodo sklypo numeris, adresas:………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

3. Svarstomas klausimas (klausimai):

1)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

2)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

3)…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

4. Su papildoma informacija (jei tokia yra, ataskaitos, dokumentų projektai) galima susipažinti: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

(nurodomas interneto svetainės adresas, jei informacija nebuvo pateikta kartu su biuleteniu)

5. Siūlomi sprendimai (sprendimo būdai) dėl kurių balsuojama:

6. Biuletenis turi būti grąžintas balsavimo organizatoriui iki ………………………………………………………

(nurodoma data)

7. Biuletenio grąžinimo būdai:

7.1. išsiunčiant paštu (el.paštu) adresu: ………………………………………………………………………………. ;

(nurodomas adresas)

7.2. grąžinant balsavimo organizatoriui kitu būdu:

…………………………………………………………………………………………………………………………………….

(nurodoma, kokiu būdu grąžinamas balsavimo biuletenis)

8. Bendrijos nario vardas, pavardė, parašas, biuletenio užpildymo data: …………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

BALSAVIMO RAŠTU BALSŲ SKAIČIAVIMO KOMISIJOS PROTOKOLAS

2020 m. ……………………………… d. Nr.

(data, vieta)

1. Sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas: ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
2. Balsų skaičiavimo komisijos nariai (vardas, pavardė): ………………………………………………………………………………………..

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

3. Sprendžiamas klausimas (klausimai):

1) …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

2) …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

3) …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

4. Įteikta (išsiųsta) balsavimo biuletenių (bendrijos narių skaičius) ……………………………………………………………………….
5. Gauta balsavimo biuletenių ………………………………………………………………………………………………………………………………..

iš jų negaliojantys ……………………………………………………………………………………………………………………………………..

6. Išvada dėl balsavimo …………………………………………………………………………………………………………………………………………..

(nurodoma ar balsavimas įvyko, ar neįvyko)

7. Balsavimo rezultatai:

8. Balsų skaičiavimo komisijos narių pastabos ir siūlymai ………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

(nurodomos komisijos narių pastabos)

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Paruošė Vilniaus susivienijimas “Sodai”

Susitikimas su Marijampolės susivienijimo “Sodai” nariais

Raseiniai šventė Lietuvos sodininkų draugijos 60-metį

 

Lietuvos sodininkų draugija paminėjo 60 metų

Gyvenimas tęsiasi, sodininkų bendruomenė nusiteikusi optimistiškai, nežiūrint kai kurių sunkumų. Šviesesniu rytojumi leidžia tikėtis kai kurie LR Vyriausybės nutarimai dėl galimybės perduoti sodininkų bendrijų kelius (gatves) savivaldybėms patikėjimo teise. Šiais metais pradėtas sodininkų bendrijų gatvių inventorizavimo ir priežiūros finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Šiuo metu sodininkų bendruomenė laukia LR Seime svarstomų Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimų.

40 daugiausiai nusipelniusių sodininkų bendrijų vadovų ir eilinių sodininkų buvo įteikti Draugijos padėkos raštai.

Renginio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriui Dr. Audriui Sasnauskui ir mokslo darbuotojai Dr. Editai Dambrauskienei už sudarytas puikias sąlygas mums švęsti Draugijos jubiliejų.

Lietuvos sodininkų draugija

SUSITIKIMAS SU ALYTAUS SUSIVIENIJIMO “SODAI” BENDRUOMENE

2019 m. rugpjūčio 8 d. kartu su LSD prezidiumo nare Z. Kazlovskiene bei Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr. juriste I. Rastenyte Alytuje susitikome su Alytaus susivienijimo “Sodai” nariais. Susitikime dalyvavo Alytaus raj. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, vadovaujantys savivaldybės darbuotojai. Aptarėme sodininkų bendruomenės aktualijas: gatvių būklę ir perspektyvas, atliekų tvarkymą, valstybinės žemės išpirkimo ir kitus klausimus.

Reikia pažymėti, kad Alytaus raj. savivaldybės meras bei kiti darbuotojai geranoriškai ketina bendrauti su sodininkais ir jiems visokeriopai padėti. Mes patarėme sodininkų bendrijų ir savivaldybės vadovams veikti aktyviai gaunant finansinę paramą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, numatant dalinį finansavimą ir iš rajono savivaldybės biudžeto.

Kartu su sodininkais aptarėme bendrijų vidaus darbo organizavimo problemas: ne bendrijos narių mokesčiai, sąskaitų išrašymas, pajamų -išlaidų sąmatų sudarymas ir kt. Susitikimo rezultatais likome patenkinti. Palinkėjome alytiškiams gražių tarpusavio santykių.

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas

SODININKŲ BENDRUOMENĖS RŪPESČIAI IR LŪKESČIAI

Lietuvos sodininkų bendruomenė, bene skaitlingiausia nevyriausybinė organizacija, kurios gretose apie 220 tūkst. žmonių. Jeigu skaičiuoti ir šeimos narius, būtų kas šeštas Lietuvos gyventojas. Sodininkai savo veikloje perėjo “ugnį ir vandenį” tikrąja ta žodžio prasme. Visais laikais buvo daugiau valdžios draudimų negu skatinamųjų priemonių. Lietuvos žmonių meilė žemei, gamtai įveikia visus sunkumus. Kiekvienas laikmetis mums siūlė savas problemas. Visais laikais susidurdamas su rūpesčiais žmogus viliasi sulaukti geresnio likimo. Jo psichologija siejama su lūkesčiais. Rūpesčių ir lūkesčių pusiausvyra turėtų būti pastarųjų naudai. Ar šiuo metu taip yra?

Po to, kai 2019 metais gegužės mėnesį buvau išrinktas Lietuvos sodininkų draugijos (Draugijos) pirmininku, kartu su Draugijos bendradarbiais teko lankytis Šiaulių, Telšių, Kretingos, Ukmergės sodininkų susivienijimuose, dalyvauti ataskaitiniuose susirinkimuose, susitikti su savivaldybių vadovais. Skirtinguose susivienijimuose skirtingas vaizdelis. Labai daug priklauso nuo vadovų veiklumo, kompetencijos, bendravimo su savo nariais bei savivaldybių atsakingais darbuotojais. Draugijos veikla turi būti nukreipta į metodinę – organizacinę veiklą susivienijimuose, tampresnius kontaktus su savivaldybių asociacija, atskiromis savivaldybėmis sprendžiant sodininkų klausimus. Pastaruoju metu vis didesne problema tampa sodininkų bendrijų vadovų išrinkimas. Jeigu į LR Simo nario kiekvieną vietą pretenduoja po 10 kandidatų, tai į visuomeninės organizacijos vadovus pretendentų randasi menkai. Viena iš priežasčių yra ir valdžios institucijų požiūris į pačių organizacijų vaidmenį valstybės gyvenime. Teoriškai agituojama už aktyvią bendruomeninę veiklą, o praktiškai tą sunku įžvelgti.

Akivaizdus tam pavyzdys LR Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų svarstymas LR Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Seimo nariai A. Salamakinas, L. Balsys, K. Mažeika (kartu ir Aplinkos ministras) neįžvelgia sodininkų bendrijų veiklos esmės ir prasmės. Diletantiškai mojuoja rinkėjų suteiktais įgaliojimais. Antra vertus, kas gali paneigti neaiškaus turinio lobizmo pasireiškimus.

Sodininkų bendruomenės stiprioji pusė – kuo didesnis vieningumas, savo teisėtų interesų ir lūkesčių gynimas. Kai kuriuose susivienijimuose entuziazmas slopsta, neatsiranda naujų lyderių, kuriais patikėtų žmonės. Į Draugiją kreipiasi atskiros sodininkų bendrijos iš regionų, kur susivienijimai sunyko arba merdi (Panevėžio, Šiaulių apskritys). Vienišos bendrijos be rimto organizacinio susivienijimų darbo savo tikslų nepasieks. Mano manymu, nenormalu, kad Lietuvoje įregistruotos 4 atskiros sodininkų organizacijos veikiančios savarankiškai (Lietuvos sodininkų draugija, Kauno susivienijimas “Sodai”, Kauno rajone įregistruota “Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija” ir Sodininkų bendrijų asociacija Vakarai). Veikiame kaip Krylovo pasakėčios personažai. Valdžios žmonės dažnai klausia, kodėl esame ne vieningi. Negaliu įvardinti tikrų priežasčių. Galbūt, praeityje suveikė asmeninės ar kitos ambicijos. Tikslai lyg ir visų vienodi. Kviesčiau visus rimtai pagalvoti apie jungimąsi po viena vėliava – Lietuvos sodininkų draugijos. Visiems užtektų vietos ir galimybių realizuoti savo siekius. Manau, rezultatai pasijustų greitai. LSD durys visiems atviros, suteikiame paramą, konsultacijas ir ne nariams, padedame atnaujinti bendrijų įstatus, surengti susirinkimus, suteikiame informaciją apie naujausius pasikeitimus ir sodininkų galimybes.

LR Vyriausybė ne be mūsų iniciatyvos priėmė keletą nutarimų dėl sodininkų bendrijose esančių įsiterpusių sklypų sampratos, bendrijose esančių gatvių perdavimo savivaldybėms, šių gatvių inventorizavimo, priežiūros finansavimo tvarkos. Ruošiami nutarimai įstatymų pakeitimams dėl galimybės sodininkams, kurie savalaikiai nesugebėjo dėl įvairių priežasčių privatizuoti sklypus, tai padaryti iki 2021 m. Visiems bendrijų vadovams būtina gerai susipažinti su šiais norminiais dokumentais. Reikės nemažai pastangų juos realizuoti bendraujant su savivaldybėmis. Gaila, kad LR Seime jau pusantrų metų svarstomi (greičiau “marinuojami” to paties dabartinio Aplinkos ministro K. Mažeikos pastangomis ar neveikimu) LR Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai neatsiejamai susiję su jau minėtais Vyriausybės priimtais nutarimais, todėl vieni be kitų yra pakibę ore.

Dabar pats geriausias metas veikti. Artėja savivaldybių kitų metų biudžetų svarstymai ir tvirtinimai. Reikia įtakoti savivaldybių tarybų narius, kad biudžetuose atsirastų lėšų ir sodininkų bendrijų infrastruktūros gerinimui. Bendrijos turėtų teikti paraiškas savivaldybėms dėl gatvių sąrašų tvirtinimo ir jų perdavimo savivaldybėms, priminti savivaldybių atsakingiems darbuotojams, kad pastarieji teiktų paraiškas Kelių direkcijai prie LR Susisiekimo ministerijos dėl lėšų skyrimo bendrijų gatvių tvarkymui 2020 metais.

Taigi, dar nenuėmus išauginto derliaus, jau reikia galvoti, kaip gyvensime kitais metais. Labiau organizuotos, vieningos sodininkų bendrijos ir susivienijimai pasieks daugiau, pagerins savo gyvenimo ir poilsio sąlygas.

Gerbiami kolegos, linkiu visiems, kad nūdienos rūpesčiai neužgožtų ateities lūkesčių. Lietuvos sodininkų draugija pasirengusi išvien su visais savo nariais (ir ne nariais) siekti optimalaus rezultato.

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas

APSILANKĖME ŠIAULIUOSE IR TELŠIUOSE

2019 m. gegužės 22 d. LSD pirmininkas R. Vaitekūnas, LSD prezidiumo narė Z. Kazlovskienė ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” vyr.juristė I. Rastenytė buvo išvykę į Šiaulius ir Telšius. Šiaulių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su meru A. Bezaru, administracijos vadovais. Susitikime konstruktyviai buvo aptarti sodininkams rūpimi klausimai: sodininkų bendrijų gatvių priežiūros, statybų problemos. Susitikime dalyvavo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys V. Guzaitis. Tikimės, kad Šiaulių sodininkų bendruomenės bendravimas su vietos valdžia taps intensyvesnis ir duos abipusės naudos.

Telšių susivienijimo “Sodai” ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime dalyvavo rajono meras K. Gusarovas, statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Lukauskas. Susirinkime aktyviai dalyvavo  sodininkų bendrijų vadovai ir gėlininkai. Buvo išsakyta nemažai pageidavimų savivaldybės vadovams. Susirinkimo dalyvius R. Vaitekūnas supažindino su sodininkams aktualiais klausimais, kuriuos pastaruoju metu nagrinėja LR Seimas ir Vyriausybė.

Susirinkimas išrinkto Susivienijimo pirmininkę D. Dužinskienę ir valdybą. Linkime Telšių sodininkų bendruomenei aktyvios veiklos.

LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA IŠSIRINKO NAUJĄ PIRMININKĄ

2019 m. balandžio 30 d. įvyko LSD ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Draugijos pirmininkas Aloyzas Burba apžvelgė nuveiktus darbus per paskutinius metus. Susirinkimas patvirtino revizoriaus ataskaitą, pajamų – išlaidų sąmatą.

Susirinkimas išrinko draugijos prezidiumą. A. Burbai atsisakius kandidatuoti į prezidiumo narius, jais išrinkti:

1. Fabijonas Delinda (Alytaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)
2. Ona Babonienė (Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkė)
3. Tivana Baranovienė (Ukmergės r. SB “Pušelė” valdybos pirmininkė)
4. Zita Kazlovskienė (Draugijos narė)
5. Romasis Vaitekūnas (Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)

Draugijos pirmininku, prezidiumo pirmininku išrinktas Romasis Vaitekūnas (2019 m. gegužės 13 d. pirmininkas ir prezidiumo nariai įregistruoti Juridinių asmenų registre).

Draugijos ir jos valdymo organo laukia nemenki iššūkiai. Būtina stiprinti esamą Draugijos sudėtį bei ją plėtoti. Vyksta ataskaitiniai susirinkimai sodininkų bendrijose. Rajoniniai susivienijimai ir Draugija turi metodiškai padėti bendrijoms, organizuoti seminarus. Reikia stiprinti ryšius su savivaldybėmis. Draugijos ir jos valdymo organo rūpestis – mūsų teisinės bazės stiprinimas, sodininkų bendruomenei aktualių klausimų protegavimas savivaldybėse, ministerijose ir Vyriausybėje.

Labai svarbi veiklos kryptis – respublikos sodininkų bendruomenės stiprinimas ir telkimas. Išskaidytos, pavienės pastangos rezultatų neduos. Asmeninės ambicijos neturėtų užgožti visuomeninių interesų. Lietuvos sodininkų bendruomenė gausi, turi savo įstatymą, kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius jos santykius. Maksimaliai reikia tai išnaudoti.

Mūsų veikla galėtų būti daugiau nušviečiama socialiniuose tinkluose.

Savo veikloje planuoju lankytis ir aptarti esamą padėtį regionų susivienijimuose. Mažai aktyvumo sodininkų bendruomenės veikloje Šiaulių, Kretingos regionuose. Dabartiniame  savo organizacijos formate galima veikti aktyviai ir nuveikti daug naudingų darbų. Labai daug priklauso nuo lyderių. Aktyvūs sodininkai neturėtų kuklintis, o imtis organizacinių žingsnių ten, kur neveiklūs valdymo organai, metų metais nevyksta susirinkimai, nerenkami valdymo organai, pastarųjų veikla neskaidri.

Turime dėkoti aktyviems sodininkų bendruomenės vedliams už jų nelengvą, nedėkingą, mažai vertinamą veiklą. Antra vertus, ši veikla yra visų mūsų labui, gerinant gyvenimo ir poilsio sąlygas, gražiais darbais puošiant kraštą.

Praktika rodo, kad kai kurių savivaldybių administracijos nenoriai gilinasi į sodininkų problemas. Naujausias pavyzdys, savivaldybių pasyvus darbas dėl 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo paskirstymo. Tik 27 savivaldybės iš 60 pateikė paraiškas sodininkų bendrijų kelių priežiūrai, remontui. LR Vyriausybė patvirtino 2019 m. šiam tikslui 3 756,1 mln. eurų. 2020 m. kelių finansavimui savivaldybės iki 2019 m. pabaigos turi teikti paraiškas kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Regioniniai sodininkų susivienijimai, sodininkų bendrijos turi būti aktyvūs raginant savivaldybes laiku teikti paraiškas. Visos savivaldybės privalo patvirtinti savo teritorijose esančių gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) sąrašus. Savo biudžetuose savivaldybės turi numatyti lėšas mūsų kelių priežiūrai (santykių 70 proc. iš kelių priežiūros ir plėtros programos ir 30 proc. iš savivaldybių). Kvieskite į savo susirinkimus vietos savivaldos atsakingus pareigūnus, teikite klausimus ir siūlymus dėl infrastruktūros plėtros sodininkų bendrijose. Procesams pagreitinti kaupkite ir savo lėšas.

Su prasidedančios vasaros palinkėjimais

Pagarbiai

Lietuvos sodininkų draugijos Pirmininkas Romasis Vaitekūnas

KĄ SAKOT, GĖLĖS UKMERGĖS ?

Tai pavadinimas puikaus, gausiai iliustruoto leidinio apie Lietuvos sodininkų draugijos narį – Ukmergės gėlininkų draugiją, jos penkiasdešimtmečio proga. Ir niekas geriau neapibudins Ukmergės gėlininkų, kaip citata iš šios knygos: „Ukmergės gėlininkų draugija gyvuoja jau pusšimtį metų. Per šį laiką keitėsi jos pavadinimas, nariai, skirtingi laikotarpiai formavo skirtingus uždavinius ir lūkesčius. Tačiau vienintelis gėlininkų tikslas, subūręs juos draugėn ir vienijantis iki šiol – mylėti ir puoselėti gėles – žemės stebuklą, puošti jomis savo ir kitų namus, langus, takelius, sušildant žmonių širdis ir parodant, jog su trapiu ir tyru gamtos grožiu atkeliauja laimė. O Ukmergė, ko gero, nebūtų tokia daili ir dėl savo nuostabių sodybų žinoma visoje šalyje, jei ne gėlininkų pastangos kurti gražią kasdienybę“.

Būtent kasdieniško grožio paieškoms ir buvo skirtas Ukmergės gėlininkų draugijos šis metais organizuotas „Gražiausios ir geriausiai tvarkomos sodybos konkursas“. Nežiūrint į tai, kad Ukmergės gėlininkų draugija dabar jungia tik 96 narius, tai labai aktyvių gėlių mylėtojų organizacija. Gėlininkai organizuoja apžiūras, konkursus, daug keliauja, dalyvauja įvairiose respublikinėse ar gimtosios savivaldybės organizuojamose šventėse ir renginiuose, savo išaugintomis gėlėmis puošia sodų sklypelius bei sodybas.

Pakvietimu dalyvauti sodybų apžiūroje labai apsidžiaugiau, nes tai puiki proga susipažinti su LSD nario veikla ir, aišku, pasigrožėti puikiai tvarkomomis sodybomis. Tokių apžiūrų metu visada pakeri tai, kad sodybų, tame tarpe ir mėgėjiškų sodų sklypelių, niekas specialiai nepuošia apžiūroms – žmonės tiesiog kuria grožį ir tarp jo gyvena. Tokių apžiūrų metu visada galima „pavogti“ idėją – pamatyti, kaip išradingai galima papuošti neišvaizdžią kaimyno ūkinio pastato sieną ant tavo sklypo ribos, kaip išryškinti augalų blogai nuaugusias šakas ar stiebus, paverčiant tai puošybos elementu, ir dar daug netikėtų sprendimų.

Sodybų apžiūros komisija dirbo labai atsakingai, tuo labiau, kad Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkės Zinaidos Zarankienės žodžiais, parašytais jau minėtoje knygoje „Mūsų gėlininkai – jau vyresni nei vidutinio amžiaus, todėl žmonės jautrūs, visiems svarbi teisybė“. Tai, kad jie jautrūs grožiui, tikrai pastebėjome lankydami sodybas. Komisija buvo priimta labai šiltai, šeimininkai nuoširdžiai aprodė visus išpuoselėtų sodybų kampelius, aiškino apie mus nustebinusių augalų auginimą, dauginimą, priežiūrą. Kelių sodybų šeimininkės svečius pasitiko apsirėdę tautiniais rūbais, primindamos, kad šie metai paskelbti etnografinių regionų metais.

Komisijai teko sunkus uždavinys išrinkti geriausias sodybas iš geriausių. Nugalėtojais tapo:

Aldona ir Vincas Juzakėnai bei Eugenija ir Stasys Margevičiai – už išradingiausiai ir gražiausiai naujais motyvais papildytą sodybą.

Valė Pranckevičienė – už grožio puoselėjimą mažoje erdvėje.

Ramunė Gelbauskienė – už šlaitinio reljefo sumanų apželdinimą gausia gėlių kolekcija.

Zinaida ir Rimantas Zarankos – už kaimiško stiliaus sodybą su įvairios augmenijos elementais.

Vilma Šerelienė – už meilę gamtos grožiui ir miesto aplinkos tvarkymą.

Verutė Stankevičienė – už sodybos augalijos puoselėjimo ilgaamžiškumą.

Janina ir Romas Verbickai – už dekoratyvumą ir šeimininkų dosnumą ūkininko sodyboje.

Iškilminga nugalėtojų pagerbimo šventė vyko rugsėjo 30 d. Ukmergės kultūros centre. Svečius pasitiko gėlininkų paruošta paroda, kurioje puikavosi iš augalų, vaisių ir daržovių sukurti eksponatai. Iškilmingą posėdį pradėjusi Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkė Zinaida Zarankienė trumpai priminė garbingą Draugijos istoriją, prisiminė reikšmingiausius gėlininkų darbus šaliai ir miestui, padėkojo visiems nariams už pasiaukojantį darbą, apdovanojo labiausiai draugijai nusipelniusius narius. Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė pasidžiaugė gėlininkų darbais, jų aktyviu dalyvavimu Ukmergės renginiuose, apdovanojo konkurso dalyvius ir aktyviausius draugijos narius.

Lietuvos sodininkų draugijos vardu pasveikinau LSD narį, suorganizavus tokį puikų konkursą. Pasidžiaugėme, kad tarp LSD narių sodininkų organizacijų turime vienintelę gėlininkų draugiją, kuri primena metus, kai LSD jungė sodininkus, gėlininkus bei bitininkus. Apdovanojome jau paminėtus konkurso nugalėtojus LSD padėkos raštais ir dovanomis, kurias skyrė Maxima. UAB Maxima vykdo programą „Mums rūpi“, kurios metu remia bendruomenių projektus ir kitas iniciatyvas. Įmonė yra aktyvi visuomenės gyvenimo dalyvė, siekianti būti patikima ir atsakinga bendrove, natūraliai įsiliejančia į vietos bendruomenės gyvenimą. LSD padėkos raštais apdovanojome ir aktyviausias gėlininkes, ypač prisidėjusias prie šio konkurso organizavimo: Marytę Viliūnienę, Lionę Strumilienę ir Genę Šimkūnienę.

Mums teko maloni pareiga perduoti sveikinimus nuo žurnalo „Sodo spalvos“ vyriausiosios redaktorės Danguolės Stundžaitės, kuri irgi dalyvavo apžiūroje, bet negalėjo atvykti į iškilmes. Geriausiai D. Stundžaitės įvertintos sodybos buvo apdovanotos „Sodo spalvų“ prenumerata, visi dalyviai gavo dovanų po šviežią žurnalo numerį. Perdavėme taip pat pažadą apie Ukmergės gėlininkų sodybas atspausdinti straipsnį žurnale „Sodo spalvos“.

Raginame ir kitus Lietuvos sodininkų draugijos narius kviesti į savo renginius kitus Draugijos narius, bendraujant skleisti žinias apie gerąsias iniciatyvas ir keistis gerąja patirtimi. Sėkmės visiems.

(A. Burbos nuotraukos iš Ukmergės gėlininkų sodybų apžiūros ir „Ukmergės žinių“ žurnalistės Vaidotės Šantarienės nuotraukos iš šios apžiūros nugalėtojų pagerbimo šventės)

Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba