Mes rašome

Lėšų skyrimo tvarka mėgėjų sodų teritorijoje esantiems savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams finansuoti

 

Įkeliame LR Susisiekimo ministerijos išaiškinimą apie lėšų skyrimo tvarką mėgėjų sodų teritorijoje esantiems savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams finansuoti.

dėl lėšų skyrimo savivaldybių valdomiems keliams_susisiekimo min atsakymas

 


Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka sodininkų bendrijose

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pastebi, kad prasidėjus susirinkimų sezonui, sodininkų bendrijose vis dar daroma nemažai klaidų šaukiant susirinkimus, tvirtinant bendrijos įstatus ar priimant sprendimus svarbiais sodininkų bendrijos klausimais. Tam, kad susirinkimai vyktų sklandžiai, dar kartą informuojame apie susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarką.

Susirinkimo iniciatoriai

Eilinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos, o neeilinis – prireikus. Pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymą 16 str. 1 d. bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas (valdyba arba vienasmenis pirmininkas), 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Paprastai susirinkimas yra šaukiamas  bendrijos valdymo organo sprendimu. Jei bendrijos valdymo organas yra valdyba, tai apie susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę sprendimą priima valdyba savo posėdyje (būtinas dalyvaujančių valdybos narių kvorumas). Jei bendrijos valdymo organas yra vienasmenis pirmininkas, jis savo potvarkiu (sprendimu) priima sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo.

Kai susirinkimą kviečia ne bendrijos valdymo organas

Jei susirinkimo sušaukimą organizuoja ne bendrijos valdymo organas, o  susirinkimo šaukimo iniciatoriai – 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisija (revizorius), jie privalo bendrijos valdymo organui pateikti paraišką. Toje paraiškoje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Po paraišką turi pasirašyti daugiau kaip 1/10 bendrijos narių. Bendrijos valdymo organas per 1 mėnesį turi priimti sprendimą ir pateikti atsakymą iniciatorių atstovui (-ams), ar organizuos susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę.

Bendrijos valdymo organas pagal iniciatorių paraišką per nustatytą vieno mėnesio terminą neprivalo sušaukti bendrijos narių susirinkimo, jei nėra praėję 4 mėnesiai po finansinių metų pabaigos, jei iniciatorių siūlomi klausimai nepriskirti spręsti narių susirinkimo kompetencijai, taip pat jei paraiška paduota nesilaikant jai nustatytų reikalavimų. Šiais atvejais bendrijos valdymo organas atsisakymą sušaukti narių susirinkimą turi motyvuoti ir pranešti iniciatorių nurodytam atstovui.

Jeigu bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimo per nurodytą laikotarpį, susirinkimas gali būti šaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkimo iniciatoriais negali būti ne bendrijos nariai.

Informavimas apie susirinkimo organizavimą

Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais.

Konkreti pranešimo apie susirinkimą tvarka yra apibrėžta bendrijos įstatuose, t.y. nurodyta kokiame dienraštyje, nurodant pavadinimą, talpinti skelbimą, ar kokiais kitais būdais, priklausomai nuo susirinkimo pobūdžio, privaloma informuoti bendrijos narius. Todėl ne visada įstatuose įtvirtinti paskelbimo apie susirinkimą būdai sutampa su LR Sodininkų įstatyme numatytais paskelbimo būdais. Būtina vadovautis bendrijos įstatais.

Dažnai bendrijose pasitaiko, kada netinkamu būdu pranešama apie susirinkimo organizavimą, pažeidžiamas laiko limitas. Jei bendrijos įstatuose nurodyta, kad bendrijos nariai informuojami pasirašytinai, tai skelbimas laikraštyje bus traktuojamas kaip netinkamas pranešimo būdas apie susirinkimą, susirinkimas organizuojamas pažeidžiant tvarką, tokio susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Norint išvengti tokių nesklandumų, būtina pasitikslinti kokiu būdu turi būti pranešama apie susirinkimą. Nežiūrint kas yra susirinkimo iniciatorius, informavimo apie susirinkimą tvarka išlieka ta pati.

Susirinkimo eiga

Kiekviename bendrijos narių susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius,taip pat gali būti išrenkama balsų skaičiavimo komisija. Bendrijos nariai susirinkime dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį.

Susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 7 d. nustatyta, kad bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas.

Informuojame, kad pagal Civilinio kodekso 3.135 str. Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Todėl jei narių susirinkime dalyvauja bendrijos nario sutuoktinis, jam yra būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas (jei susirinkime svarstomi tokie klausimai, kaip valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas).

Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 16 d. nustato, kad vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Balsavimo teisės perleidimo sutartyje bendrijos narys ir jo įgaliotas asmuo turi nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Įgaliotas asmuo, dalyvaudamas bendrijos narių susirinkime, atstovauja bendrijos nariui, kuris yra jam perleidę savo balsavimo teisę ir pats nedalyvauja bendrijos narių susirinkime. Įgaliotas asmuo balsavimo teisės perleidimo sutartį ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki susirinkimo dienos turi pateikti sodininkų bendrijos valdymo organui. Šiuo atveju laikoma, kad bendrijos narių susirinkime dalyvauja visi atstovaujami nariai. Balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama dėl valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.

Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, kurie tokiu būdu yra pareiškę savo nuomonę.

Balsavimas ir sprendimų priėmimas

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių.

Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.

Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras, kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą.

Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys ar jo įgaliotas asmuo pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Sprendimai, priimti susirinkimo metu, įsigalioja nuo sprendimo priėmimo datos, jei pačiame sprendime nenurodyta kitaip.

Susirinkimų įforminimo tvarka

Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.

Visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 

Bendrija savo veikloje vadovaujasi LR Civiliniu kodeksu, LR Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

 

 


pinigaiBENDRIJOS TEISĖ SKOLINTIS PINIGŲ IŠ SAVO NARIŲ AR KITŲ ASMENŲ

Į Lietuvos sodininkų draugiją kreipėsi sodininkų bendrijų valdybos pirmininkai, norėdami sužinoti, ar bendrija turi teisę skolintis pinigų iš savo narių ar kitų asmenų.

LR Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta sodininkų bendrijos samprata. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Bendrija, įgyvendindama sodininkų bendrąsias teises valdant, prižiūrint ir naudojant bendro naudojimo objektus, naudoja bendrijos surinktas lėšas iš bendrijos narių. Bendrijos nariai galėtų paskolinti pinigų sodininkų bendrijai vykdant bendro naudojimo objektų priežiūrą, tačiau LR Sodininkų bendrijų įstatymo 20 str. 2 d. 4 p. yra numatyta, kad bendrijai draudžiama skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmens, mokant palūkanas, išskyrus Lietuvos Respublikoje registruotas kredito įstaigas.

Kreipėmės į LR Finansų ministeriją norėdami išsiaiškinti, ar bendrijai apskritai draudžiama skolintis pinigų iš bendrijos narių ir kitų asmenų ar galima skolintis pinigų, nemokant palūkanų.

LR Finansų ministerijos atsakymas


GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI TAIKOMI SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

1. Sodininkų bendrijų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.

2. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.

3. Įmonės, asmenys, atliekantys kelių remonto, priežiūros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams važiuoti, privalo iš anksto raštu informuoti artimiausią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžią įstaigą: nurodyti remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.

4. Kilus gaisrui sodininkų bendrijoje, reiktų pasitikti gaisrininkus, įspėti, ar kurioje nors vietoje bus kliūtis pravažiuoti gaisriniams automobiliams, taip pat informuoti, kur yra artimiausi vandens šaltiniai.

5. Būtina apkarpyti medžių šakas, krūmus, kurie trukdytų gaisrinio automobilio pravažiavimui.

6. Sodininkų bendrijų teritorijose turi būti:

a) reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinta teritorijos gaisrinės saugos būklė, gaisrinis vandentiekis ir tikrinimo rezultatai surašyti į atitinkamą formos aktą;

b) laiku nuvalytas sniegas nuo privažiavimo prie vandens telkinių ar gaisrinių hidrantų kelių;

c)kontroliuojama, kad iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.

7. Prie pagrindinio kelio į sodininkų bendrijos teritoriją turi būti įrengta sodų sklypų, kelių, vandens telkinių, gaisrinių hidrantų išdėstymo schema.